Burnos vėžys yra viena iš dešimties dažniausių onkologinių ligų išsivysčiusiose šalyse, pasižyminti sudėtingu ir ilgu gydymu. Nors maždaug 40 proc. atvejų, nustačius diagnozę, žmogus neišgyvena penkerių metų, ankstyva ligos diagnostika dažniausiai gali padvigubinti išgyvenimo galimybes, pabrėžia veido ir žandikaulių chirurgas Linas Senkus.
Kas yra burnos vėžys?
Pasak chirurgo L. Senkaus, vėžys yra nekontroliuojamas pakitusių ląstelių dalijimasis, sukeliantis aplinkinių audinių pažeidimą ir galintis plisti į tolimesnius organus. „Burnos vėžys – tai bet kuris burnos ertmės gleivinės vėžinis susirgimas (pakitimas), kuris apima liežuvį, burnos dugną, žandų gleivinę ar retromoliarinę sritį. Rečiau atsiranda gomurio srityje ar dantenose“, – aiškina gydytojas. Dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu burnos ertmėje, skausmingu dariniu ar opa. Pažengus ligai, gali atsirasti skausmas žiojantis, judinant liežuvį ar ryjant, priklausomai nuo vėžio vietos.
Ankstyvieji burnos vėžio požymiai ir simptomai
Labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos burnos vėžiui būdingus požymius:
- Negyjanti lūpų ar burnos žaizda (opa), trunkanti ilgiau nei 2 savaites.
- Kraujavimas burnos ertmėje.
- Sunkumas ar skausmas ryjant.
- Paslankūs dantys.
- Baltos ar raudonos dėmelės burnoje ar ant lūpų.
- Ausies skausmas.
- Tirpstančios lūpos.
- Pasikeitęs balsas, užkimimas, gerklės perštėjimas.
- Patinęs žandikaulis.
- Užsitęsęs dantų ar žandikaulių skausmas.
- Sunkumai kramtant, kalbant, liežuvio ar žandikaulių nejudrumas, sąkandžio pokyčiai.
- Nepaiškinamas svorio netekimas.
Nors šie simptomai nebūtinai reiškia burnos vėžį ir gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis, jiems atsiradus būtina kreiptis į gydytoją dėl ankstyvos diagnozės ir gydymo. Kiekviena dvi savaites neužgyjanti opa burnos ertmėje yra įtarimą keliantis ženklas, reikalaujantis biopsijos. Nerimą taip pat turėtų kelti padidėję limfmazgiai kaklo srityje, kuriuos būtina papildomai įvertinti.
Kaip gydytojas nustato diagnozę?
Pasak L. Senkaus, atliekant ištyrimą, labai svarbu apžiūrėti ir apčiuopti visą burnos sritį: liežuvį, burnos dugną, lūpas, žandų gleivinę, gomurio lankus, ieškant sukietėjimų ir skausmingumo. Taip pat kruopščiai apžiūrima ir apčiuopiama kaklo sritis dėl padidėjusių limfmazgių. Įtartini požymiai, į kuriuos atkreipia dėmesį medikai, yra opa, gleivinės spalvos pasikeitimas, kraujuojančios vietos, kaulinė deformacija, dantų paslankumas, gleivinės skausmingumas, veido ir kaklo asimetrija bei padidėję kaklo limfmazgiai.
Galiausiai diagnozė nustatoma apjungus ir įvertinus paciento nusiskundimus, anamnezę (rūkymas, tabako kramtymas, alkoholio vartojimas, anksčiau diagnozuotas burnos ertmės vėžys, taikytas spindulinis gydymas, imunosupresija), klinikinius radinius, vaizdinius tyrimus (echoskopija, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimą, pozitronų emisijos tomografiją, ortopantomogramą) ir būtinai atlikus biopsiją. Ši informacija aptariama multidisciplininėje gydytojų komisijoje ir paskiriamas tarptautines rekomendacijas atitinkantis gydymas.
Pagrindiniai burnos vėžio rizikos veiksniai
Gydytojas pabrėžia, kad tabako vartojimas yra svarbiausias rizikos veiksnys, nes apie 90 proc. sergančiųjų burnos vėžiu rūko arba yra rūkę. Tabake yra virš 30 žinomų kancerogenų. Riziką didina ne tik rūkymas, bet ir bedūmio tabako vartojimas. „Burnos ertmės vėžys 50 kartų dažnesnis žmonėms, kramtantiems tabako produktus“, – teigia chirurgas.
Alkoholio vartojimas taip pat didina riziką, ypač rūkantiems asmenims, tačiau yra ir nepriklausomas neigiamas faktorius. Burnos vėžys yra 6 kartus dažnesnis alkoholį vartojantiems pacientams. Apie 25 proc. visų burnos vėžio atvejų pasitaiko žmonėms, kurie nerūko ir tik nereguliariai vartoja alkoholį.
Kiti svarbūs rizikos veiksniai apima:
- Prasta burnos ir dantų higiena bei lėtinis gleivinės uždegimas.
- Mikrotraumos nuo netinkamų protezų, lėtinis burnos gleivinės dirginimas.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač 16 tipas, siejamas su burnos ir burnaryklės vėžiu.
- Imuninės sistemos nusilpimas, pvz., dėl ŽIV.
- Nevisavertė mityba: pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas mažina riziką, o raudonos ir sūdytos mėsos vartojimas ją didina.
- Priešvėžinės būklės, tokios kaip leukoplakija (balkšvos dėmės burnos gleivinėje), iš kurių 2–6 proc. per dešimt metų gali supiktybėti.
- Socio-ekonominiai veiksniai.
- Anksčiau diagnozuotas burnos ertmės vėžys ar taikytas spindulinis gydymas.
Burnos vėžio profilaktika: ką turėtų žinoti kiekvienas?
Siekiant išvengti šios onkologinės ligos, gydytojas L. Senkus pateikia konkretų patarimą: „Vengti žalingų įpročių ir reguliariai tikrintis burną – lankytis pas gydytoją, kuris turi apžiūrėti visą burną ir gali anksti nustatyti pakitimus. Taip pat patariu kiekvienam reguliariai apsižiūrėti burnos ertmę prieš veidrodį.“ Ši paprasta, bet veiksminga profilaktika gali padėti laiku pastebėti pavojingus pokyčius ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.