Daugelį apėmusi sveikos gyvensenos banga paskatino atsisakyti tradicinės kavos ir ieškoti „sveikesnių“ alternatyvų. Viena iš tokių populiarumo viršūnę pasiekusių alternatyvų yra iš Pietų Amerikos kilusi matės arbata, dar žinoma kaip Paragvajaus šventagaršvė. Ji dažnai giriama dėl gebėjimo akimirksniu praskaidrinti protą, panaikinti nuovargį ir suteikti energijos visai dienai, išvengiant nemalonaus širdies plakimo, būdingo kavai.
Tačiau už egzotiško pavadinimo ir, atrodo, nekalto vitaminų gausos slypi mirtinas pavojus, apie kurį gėrimo etiketės dažniausiai nutyli. Pasirodo, tradiciniu būdu paruoštas puodelis šio gėrimo savo toksiškumu gali prilygti intensyviam rūkymui. Nors pati šventagaršvė nėra nuodinga – joje gausu vitaminų A, B, C ir vertingų antioksidantų – problema slypi senoviniame, iki šiol taikomame apdorojimo būde.
Slaptas pavojus: kancerogenai dūmuose
Kad matės lapeliai įgytų tą specifinį, dūmo poskoniu pasižymintį aromatą, jie yra džiovinami virš atviros ugnies. Būtent čia įvyksta lemtingas pokytis. Džiovinimo metu lapai veikia tarsi kempinė, sugerdami degimo produktus – policiklinius aromatinius angliavandenilius (PAH). Tai yra tos pačios kancerogeninės medžiagos, kurios randamos cigarečių dūmuose ir ant grotelių pridegusioje mėsoje.
Ekspertai skaičiuoja, kad viename puodelyje tradicinės, dūmuose džiovintos matės gali būti tiek pat benzo[a]pireno, kiek jo gautumėte surūkę apie 100 cigarečių. Ši šokiruojanti statistika priverčia susimąstyti apie gėrimo, kuris dažnai laikomas sveiku, tikrąją žalą.
Antrasis smūgis: karštis ir uždegimas
Antrasis smūgis organizmui suduodamas per gėrimo temperatūrą. Matė tradiciškai geriama per specialų metalinį šiaudelį (bombilą), kuris neleidžia skysčiui atvėsti pakeliui į burną. Jei gėrimas yra karštesnis nei 65°C, jis nudegina jautrią stemplės, gerklų ir skrandžio gleivinę. Nuolatinis terminis žalojimas sukelia lėtinį uždegimą, o kai į tokią pažeistą terpę patenka kancerogenai iš dūmų, susidaro ideali terpė vėžinėms ląstelėms daugintis.
Mokslo įrodymai: trigubai didesnė vėžio rizika
Atlikti išsamūs tyrimai, kuriuos galima rasti čia, rodo tiesioginį ryšį tarp reguliaraus karštos matės vartojimo ir drastiškai išaugančios onkologinių susirgimų tikimybės. Mokslininkai nustatė, kad šio gėrimo mėgėjams rizika susirgti stemplės vėžiu gali padidėti net tris kartus, lyginant su tais, kurie jo nevartoja.
Kancerogenų poveikis visam organizmui
Toksinės medžiagos, patekusios į organizmą su šia arbata, veikia ne tik virškinimo traktą. Jos absorbuojamos į kraują ir išnešiojamos po visą kūną, pažeisdamos skirtingus organus:
- Stemplė ir gerklos. Tai pirmoji fronto linija, kuri kenčia nuo karščio ir kancerogenų. Pirmieji simptomai gali būti sunkumas ryjant ar nuolatinis perštėjimas.
- Kepenys. Kadangi kepenys yra pagrindinis organizmo filtras, jos priverstos apdoroti visus iš arbatos gautus toksinus. Ilgainiui tai gali sukelti kepenų ląstelių pažeidimus.
- Plaučiai. Nors skamba keistai, tačiau matėje esantys junginiai yra identiški tabako dūmams, todėl ilgalaikis vartojimas siejamas ir su plaučių navikų rizika.
- Žarnynas ir kasa. Kancerogenai dirgina žarnyno sieneles, o tai gali paskatinti polipų formavimąsi ar piktybinius pakitimus kasoje.
Ignoruojami įspėjimai ir prevencija
Dažniausiai rimtos sveikatos problemos neatsiranda per vieną naktį. Organizmas ilgą laiką bando įspėti mus apie žalą, kurią daro karštas ir kancerogenų pilnas gėrimas, tačiau mes tuos ženklus dažnai ignoruojame arba nurašome paprastam peršalimui. Pastebėjus bent vieną iš minėtų simptomų, tai yra rimta priežastis nedelsiant stabtelėti ir leisti stemplei pailsėti.
Ignoruojant šiuos signalus, lėtinis uždegimas gali tyliai progresuoti į negrįžtamus audinių pakitimus, kurių gydymas vėliau būna itin sudėtingas.
Kaip mėgautis mate arbata saugiau?
Tai nereiškia, kad turite išmesti visas matės arbatos atsargas. Svarbiausia – tapti sąmoningu vartotoju ir pakeisti paruošimo įpročius:
- Pirmiausia, ieškokite pakuočių su užrašu „Unsmoked“ (nedžiovinta dūmuose) arba „Air dried“ (džiovinta oru). Tokia matės arbata yra apdorojama be atviros ugnies, todėl joje nėra pavojingų dūmų dalelių.
- Antra taisyklė – temperatūra. Niekada nepilkite verdančio vandens. Leiskite jam atvėsti bent 5–7 minutes po užvirimo (iki maždaug 60–65 laipsnių Celsijaus). Taip ne tik apsaugosite savo stemplę nuo nudegimų, bet ir išsaugosite daugiau naudingųjų augalo savybių be mirtinos rizikos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.