Širdies nepakankamumas yra dažna ir pavojinga būklė, kuri Lietuvoje kasmet nulemia didelį mirtingumą ir ženkliai mažina gyvenimo kokybę. Daugeliui pacientų šios ligos pradžia praeina nepastebėta, nes pradiniai simptomai — nuovargis ar dusulys — dažnai priskiriami amžiui ar fiziniam išsekimui. Specialistai ragina atkreipti dėmesį į aiškius požymius ir laiku kreiptis į gydytoją, nes ankstyva diagnostika ir gydymas gali pagerinti prognozę.
Kas yra širdies nepakankamumas
„– Paprastai sakant, tai yra būklė, kai širdis pavargsta, širdis yra raumeninis organas, kuris pumpuoja kraują, o kai ji nuvargsta, ta funkcija sutrinka ir širdis nebesugeba išleisti kraujo į organizmą tiek, kiek įprastomis sąlygomis. Būtent tada atsiranda širdies nepakankamumas.“ Šis paprastas apibrėžimas parodo, kad problema nėra vienas organo sutrikimas, o ilgalaikė funkcijos nepakankamumo būklė, turinti įtakos visam organizmui.
Dažniausi simptomai ir kada kreiptis
„– Liga pasireiškia tam tikrais simptomais, niekada negali būti tik vieno vienintelio, tačiau pats dažniausias, galima sakyti, klasikinis simptomas yra dusimas – žmogus tiesiog pradeda dusti, jam sunkiau atlikti tuos darbus, kuriuos anksčiau galėdavo padaryti lengvai, jis greitai pavargsta, sunku išsimiegoti, patinsta kojos ir rankos.” Jei pastebite pastovų dusulį, neįprastą nuovargį, kojų tinimą ar prastą miegą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kiti požymiai — padidėjęs nerimas, dažni besikartojantys kosuliai ar staigus svorio pokytis dėl audinių susikaupimo.
Amžiaus, rizikos veiksniai ir kraujospūdis
„– Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, vyresni nei 65 metų, jaunesnio amžiaus žmonės serga rečiau, bet ligos puola ir jaunus.” Svarbu žinoti, kad reikšmingą vaidmenį vaidina lėtinės būklės: arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, širdies ritmo sutrikimai, nutukimas ir fizinis neveiklumas. „– Normalus žmogaus kraujo spaudimas turėtų būti ne didesnis negu 140 ir 90. Jeigu jis yra didesnis, tada galima sakyti, kad tai nėra normalu.” Reguliarus kraujospūdžio matavimas namuose ir vizitai pas šeimos gydytoją padeda pastebėti problemas ankstyvoje stadijoje.
Gydymas, kontrolė ir prognozė
„– Gydymas susideda iš daugelio etapų. Vienas iš gydymų – nemedikamentinis. Tai yra visos bendrosios priemonės, kad būtume sveiki, nerūkytume, daugiau judėtume. Žinoma, yra labai svarbu ir medikamentinis gydymas.” Tinkama vaistų terapija, gyvenimo būdo pokyčiai ir, prireikus, širdies stimuliatoriai ar kitos intervencijos gali reikšmingai pagerinti paciento būklę. Vis dėlto specialistai pabrėžia: „– Visiškai pasveikti yra neįmanoma, bet liga gali būti kontroliuojama, jeigu žmogus gydosi.”
Sudėtingi atvejai ir prevencija
„– Deja, prognozė yra bloga ir žmonėms, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, per penkerius metus pusė tokių žmonių numiršta.” Todėl prevencija — kraujospūdžio kontrolė, mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo nutraukimas ir reguliarus gydytojo prižiūrėjimas — yra kertinis akmuo. Taip pat svarbu žinoti mitus: „– Manyčiau, kad mitai yra du. Visų pirma, kai žmogus pats sau nusistato ligą, nes jis tiesiog pradėjo dusti. Vien tik dusulys – per mažas simptomas. Kitas dalykas, kuris yra svarbus, kad pacientai nenueina pasitikrinti.” Jei simptomai atsirado, nedelskite — ankstyvas tyrimas gali išgelbėti gyvybę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Rūpinkitės savo širdimi: matuokite kraujospūdį, konsultuokitės su gydytoju ir nepamirškite sveiko gyvenimo būdo priemonių, kurios realiai mažina riziką susirgti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.