Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos profesorius, Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas Edvardas Danila sutiko pasidalinti vertingomis įžvalgomis apie vieną klastingiausių ligų – plaučių vėžį, jo atsiradimo priežastis, simptomus, diagnostikos galimybes ir prevencijos svarbą.
Kas yra plaučių vėžys ir kodėl jis toks pavojingas?
„Tai – piktybinis plaučių navikas, kurio piktybinės, pakitusios ląstelės gyvena, pavadinkime, savarankišką gyvenimą. Jos pradeda daugintis, iš pradžių plisti vietiškai, o vėliau, patekusios į kraujotaką ir limfotaką, jos plinta po visą organizmą“, – aiškina profesorius. Anot jo, plaučių vėžys, kaip ir dauguma kitų organų navikų, yra beveik nekontroliuojamas organizmo ir elgiasi „savavališkai“.
Vėžinėmis tapusios ląstelės įgauna visiškai kitokias savybes negu įprastos organizmo ląstelės. Nors įprastai jos turėtų „gyventi“ ir nustatytu laiku „numirti“, vėžio ląstelės nereaguoja į organizmo siunčiamus jas slopinančius signalus ir turi beveik neribotas galimybes daugintis. Taigi jos organizme elgiasi kaip agresorius. Vis dėlto, profesorius pabrėžia, kad nustojus rūkyti organizmas dažniausiai geba daugelį ląstelių mutacijų ištaisyti, kai kuriuos vėžio raidos etapus net „pasukti“ atgal“.
Pagrindiniai plaučių vėžio rizikos veiksniai
Profesorius E. Danila teigia, kad veiksnių, lemiančių plaučių vėžio vystymąsi, yra nemažai. Į organizmą patekus net ir nedideliam kiekiui tokių medžiagų kaip asbestas, silicis, kietosios dalelės ir kt., kyla uždegimas. Vis dėlto, neabejotinai pats svarbiausias veiksnys yra tabako rūkymas.
„Žmogui rūkant, t. y. įtraukiant į plaučius tabako degimo produktus, susiformuoja aktyvūs deguonies junginiai, kurie pažeidžia trachėjos, bronchų ir plaučių ląsteles. Pastarosios vis labiau pažeidžiamos, keičiasi jų struktūra, genetinė informacija. Veikiamos ilgalaikio kenksmingo poveikio, vykstant mutacijoms, ląstelės tampa priešvėžinės, o galiausiai – vėžinės“, – detalizuoja gydytojas.
Genetika ir klastingi ligos simptomai
Kyla klausimas, ar plaučių vėžys gali būti paveldimas? Profesorius atsakė: „Plaučių navikai nėra paveldimi, bet polinkis į sergamumą gali pasireikšti didesnis. Vis dėlto, jeigu nebus žalojančio veiksnio, genetinis polinkis (t. y. rizika susirgti vėžiu) dažniausiai liks tik polinkiu.“
Plaučių vėžys dažnai aptinkamas vėlesnėse stadijose dėl pačių plaučių specifikos. Kadangi plaučiai neturi nervinės sistemos, atsiradus pakitimams žmogus nejaučia diskomforto ar skausmo. Anot profesoriaus, daugeliu atvejų liga aptinkama atsitiktinai arba progresavus iki labai vėlyvos stadijos.
Kad būtų paprasčiau suprasti, gydytojas plaučius palygina su dideliu medžiu: „Trachėja yra kaip medžio kamienas, bronchai – jo šakos, o plaučių audinys – lapai. Plaučių vėžys gali atsirasti bet kuriame iš šių segmentų. Jeigu jis atsiranda, pavyzdžiui, „stambesnėje medžio šakoje“, tuomet žmogus po tam tikro laiko ima jausti dirginimą, pradeda kosėti.“
Vis dėlto, dažniausiai plaučių vėžiu suserga rūkantys asmenys, kuriems kosulys yra ir taip būdingas. Rūkantieji prie kosulio pripranta ir nebekreipia į jį dėmesio. „O tai reiškia, kad jie, priešingai nei nerūkantys žmonės, nepajunta pirmųjų organizmo siunčiamų signalų apie prasidėjusią ligą“, – pabrėžia E. Danila.
Jei vėžys vystosi plaučių audinyje, kuriame nėra receptorių, tuomet jis nesukelia jokių požymių. Nebent tais retais atvejais, kai vėžys pradeda vystytis prie pat plaučių apvalkalėlio (pleuros). Tokiu atveju žmogus gali jausti maudimą, rečiau – skausmą krūtinės srityje. Galiausiai, plaučių vėžys gali pasireikšti ir metastazių į kitus organus požymiais, pavyzdžiui, kaulų skausmu, galvos smegenų veiklos sutrikimu ir kt.
Plaučių vėžio diagnostikos revoliucija
Per pastaruosius dešimtmečius medicina sparčiai pasistūmėjo į priekį. Vienas seniausiai naudojamų diagnostikos metodų – krūtinės ląstos rentgenografija – yra gera priemonė, tačiau padeda aptikti plaučių vėžį periferinėse dalyse tik tuomet, kai jo dydis pasiekia apie 1 centimetrą ar daugiau. „Tokio dydžio vėžys reiškia milijardus vėžio ląstelių! Ir daugeliu atvejų jos jau yra pasklidusios po visą organizmą“, – perspėja profesorius.
Ankstyvai diagnostikai rentgenografija nėra geras metodas, nes gydytojams sudėtinga preciziškai palyginti dešimtis tyrimų. Šiuolaikinės technologijos siūlo sprendimą – dirbtinio intelekto programas, analizuojančias plaučių vaizdus, ir kompiuterinę tomografiją (KT).
„Po to, kai į kasdienę praktiką buvo įdiegta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, įvyko milžiniškas šuolis ankstyvo plaučių vėžio diagnostikoje“, – teigia E. Danila. Pasitelkus KT, galima pamatyti jau 2–3 milimetrų židinuką, jį toliau stebėti, vertinti riziką ir imtis veiksmų. Kai kuriose šalyse šis metodas tapo pagrindine ankstyvos plaučių vėžio diagnostikos priemone.
Prevencija ir ateities gydymo perspektyvos
Geriausia profilaktika – tai nerūkymas ir kitų rizikos veiksnių, ypač smulkių neorganinių medžiagų dalelių, vengimas. „Medikamentinės profilaktikos nėra. Jokie sintetiniai vitaminai kaip profilaktinės priemonės neveikia, o kai kurie iš jų net ir didina plaučių vėžio riziką“, – perspėja profesorius. Prevencinį poveikį turi tik natūraliu būdu, su vaisiais ir daržovėmis, gauti vitaminai, nors jų veiksmingumą pamatuoti sudėtinga.
Prevencijoje didelį vaidmenį vaidina ir ankstyvos diagnostikos programa, atliekant krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimą, kai žmogus dar neturi jokių nusiskundimų. Kaip minėta, daugeliu atvejų ankstyvas plaučių vėžys nesukelia jokių požymių.
Nors pasauliniai tyrimai rodo, kad plaučių vėžio atvejų nesumažėjo, o aplinkos užterštumas lemia, jog ši liga išlieka viena iš didžiausią mirtingumą lemiančių piktybinių ligų (užimdama 1–2 vietą tarp vyrų ir 3–4 vietą tarp moterų pagal mirštamumą), viltį teikia gerėjantys gydymo metodai.
Pastaraisiais metais tapo daugiau žinoma apie plaučių ir kitų organų vėžio prigimtį. Molekulinės biologijos ir genetiniai metodai tapo reikšmingi klinikinėje praktikoje, leidžiantys geriau suprasti, kaip vėžys atsiranda ir auga, bei kaip padėti imuninei sistemai jį aptikti.
„Kasdienėje klinikinėje praktikoje naudojama imunoterapija, biologinė terapija, vadinamoji taikinių terapija, kada vaistas koreguoja vėžio sukeliamus genetinius pokyčius ir blokuoja biologinį naviko veikimo mechanizmą. Šie metodai leido labai smarkiai pailginti žmonių gyvenimą, pagerinti jo kokybę, palyginti su situacija prieš 10–20 metų“, – džiaugiasi profesorius E. Danila.
Visos tendencijos rodo, kad artimiausiais dešimtmečiais plaučių vėžys taps nebe mirtį nešančia, o lėtine liga, kurią bus galima valdyti įvairiais gydymo metodais, pavyzdžiui, chemoterapija, biologine terapija, imunoterapija, chirurginiu ar spinduliniu gydymu. „Vis dėlto kol kas dar nėra ir vargu ar artimiausiu metu atsiras metodų, kuriais būtų galima visiškai išgydyti įsisenėjusį vėžį“, – priduria jis.
Rūpinkimės savimi: sveikata – didžiausias turtas
Kiekvienas žmogus turėtų savimi rūpintis – vengti rizikos veiksnių ir periodiškai atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą. „Atrodo banalybė, kai sveikata įvardijama kaip didžiausias turtas. Deja, dažniausiai šio posakio prasmė prisimenama tik tada, kai susergama“, – apibendrina gydytojas pulmonologas Edvardas Danila.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.