Nors visi jie dirba su psichine žmogaus sveikata, svarbu atskirti, kada kurio pagalba gali būti tinkamiausia. Apie tai pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė Asta Juozaitienė, padedanti geriau suprasti šių specialistų skirtumus ir jų teikiamas paslaugas.
Kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras?
Šių specialistų profesinės veiklos sritys dažnai supainiojamos, tačiau jų kompetencijos ir gydymo metodai gerokai skiriasi. Suprasti skirtumus yra itin svarbu renkantis tinkamiausią pagalbą.
Psichologas – tai asmuo, baigęs psichologijos bakalauro ir magistro studijas universitete. Priklausomai nuo pasirinktos magistrantūros programos, psichologai įgyja konkrečią specializaciją, pavyzdžiui, klinikinis psichologas ar sveikatos psichologas. Psichologo kvalifikaciją patvirtina aukštojo mokslo diplomai. Jis konsultuoja, atlieka diagnostinį asmens vertinimą, padeda spręsti įvairias gyvenimo problemas ir emocinius sunkumus.
Psichoterapeutas – tai specialistas (psichologas, gydytojas ar kitas), kuris, po aukštojo mokslo studijų, papildomai baigė ne mažiau kaip trejus metus trunkančias vienos iš psichoterapijos krypčių (pvz., kognityvinės-elgesio, egzistencinės, psichodinaminės) studijas. Tokiu būdu jis tampa, pavyzdžiui, psichologu-psichoterapeutu arba psichiatru-psichoterapeutu. Panašiai kaip psichologas, psichoterapeutas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma ir siekdamas ilgalaikių pokyčių asmenybės struktūroje ar elgesyje.
Psichiatras – tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jo pagrindinė funkcija – įvertinti paciento psichikos būseną, diagnozuoti psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo programą ir paskirti vaistus. Psichiatrai dažnai bendradarbiauja su psichologais ir medicinos psichologais, siekdami efektyviausio ir kompleksinio gydymo.
Kada kreiptis į specialistą? Atpažinkite savo poreikius
Suprasti, kada ir pas ką kreiptis pagalbos, yra pirmas žingsnis link geresnės savijautos. Į psichologą rekomenduojama kreiptis, kai jaučiate poreikį atvirai pasikalbėti apie įvairiose gyvenimo srityse kylančius sunkumus, išgyvenate psichologinę krizę, jus vargina emociniai sunkumai, kyla minčių apie savižudybę, patiriate bendravimo ar santykių problemas, turite žalingų įpročių, norite geriau suprasti save ir rasti būdų, kaip sau padėti.
Psichologas gali padėti įgyti naujų įžvalgų ir įgūdžių, kad galėtumėte efektyviau spręsti kasdienes problemas.
Medicinos psichologas ir psichologas: ar yra skirtumų?
Nors abi profesijos susijusios su psichologija, egzistuoja esminis skirtumas. Medicinos psichologas – tai specialistas, dirbantis sveikatos apsaugos sistemoje, baigęs klinikinės arba sveikatos psichologijos studijas ir turintis medicinos psichologo spaudo numerį. Svarbu paminėti, kad tai yra pareigybė, o ne atskira specializacija. Medicinos psichologas teikia psichologines konsultacijas tiek asmenims, patiriantiems psichologinių sunkumų, tiek turintiems psichikos sutrikimų. Jis veda psichologines grupes, psichoedukacinius užsiėmimus, relaksacijas, atlieka išsamų psichologinį įvertinimą ir rašo išvadą su rekomendacijomis.
Visgi, medicinos psichologas neturi teisės diagnozuoti psichikos sutrikimų ar išrašyti psichiką veikiančių vaistų. Esant tokiam poreikiui, jis rekomenduoja kreiptis į psichiatrą. Psichiatras, nustatydamas diagnozę ir skirdamas medikamentinį gydymą, gali atsižvelgti į medicinos psichologo atlikto vertinimo išvadą, taip užtikrindamas visapusišką pagalbą.
Kaip išsirinkti tinkamą psichologą ar psichoterapeutą?
Renkantis specialistą, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo išsilavinimą – ar jis yra baigęs tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijas. Taip pat įvertinkite, su kokiomis problemomis psichologas dirba ir ar jo kompetencija atitinka jūsų poreikius. Pasirinkus psichoterapeutą, reikėtų pasidomėti, kokias psichoterapijos studijas jis yra baigęs ir kokius metodus taiko (Lietuvoje populiariausios kognityvinė-elgesio terapija, psichoanalizė, psichodinaminė ir geštalto terapija).
Be formalių kvalifikacijų, kompetencijos ir patirties, ne mažiau svarbi ir asmeninė nuojauta bei pajautimas. Svarbu, kad jaustumėtės saugūs ir pasitikėtumėte specialistu, nes stiprus ryšys tarp kliento ir terapeuto yra vienas iš esminių sėkmingos terapijos veiksnių.
Psichologiniai tyrimai: kas tai ir kam jie reikalingi?
Psichologinio vertinimo metu, naudojant specializuotus metodus, atliekamas išsamus paciento psichologinio funkcionavimo (asmenybės, emocinių, kognityvinių ir elgesio ypatumų), psichologinių sunkumų ir stiprybių, galimų psichikos sutrikimų simptomų ir sveikatos būklę veikiančių veiksnių nustatymas. Po vertinimo parengiama išvada su konkrečiomis rekomendacijomis, kaip spręsti nustatytas psichologines problemas. Šių tyrimų tikslas – nustatyti asmens galimybes ir poreikius, padedant planuoti gydymą, konsultavimą ar socialinę pagalbą, siekiant efektyviausio rezultato.
Ar reikia pasiruošimo prieš apsilankymą?
Ne, jokio specialaus pasiruošimo prieš kreipiantis į psichologą ar psichoterapeutą nereikia. Svarbiausia – jūsų noras ieškoti pagalbos ir atvirumas.
Kas lemia terapijos sėkmę?
Terapijos sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau pagrindiniai yra asmens motyvacija, pastangos ir įdėtas darbas į terapinį procesą. Labai svarbus ir tvirtas, pasitikėjimu grįstas ryšys tarp kliento ir specialisto. Pasitikėjimas, saugumo jausmas ir baimės nebuvimas yra vieni iš svarbiausių sėkmingo bendradarbiavimo aspektų, leidžiančių pasiekti ilgalaikius ir teigiamus pokyčius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.