Milijonus žmonių visame pasaulyje kamuojanti migrena yra varginanti neurologinė būklė, smarkiai veikianti gyvenimo kokybę. Nors medikai nuolat ieško efektyvių gydymo būdų, naujausi moksliniai tyrimai atveria duris į netikėtas perspektyvas. Paskelbtas žurnale „Headache: The Journal of Head and Face Pain“, tyrimas atskleidė, kad tam tikras B grupės vitaminas gali turėti teigiamos įtakos migrenos priepuolių dažnumui ir intensyvumui.
Kas yra migrena ir kaip ji veikia?
Migrena yra neurologinė būklė, sukelianti stiprų galvos skausmą, kuris paprastai lokalizuojasi vienoje galvos srityje. Šis skausmas gali būti itin intensyvus, o jam dažnai būdingi ir kiti simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ar jautrumas šviesai bei garsui. Nors tikslios migrenos priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad ją gali išprovokuoti stresas, hormoniniai pokyčiai ar tam tikri mitybos veiksniai.
Mitybos ir migrenos sąsajos: ką sako specialistai?
Mityba ilgą laiką buvo siejama su migrenos priepuoliais, tačiau jos poveikis yra individualus ir priklauso nuo konkretaus atvejo. Kalifornijoje dirbantis neurologas dr. Cliffordas Segilas pabrėžia tam tikrų produktų įtaką:
„Vynas, įvarių rūšių sūris ir kofeinas gali sukelti migreninį galvos skausmą, – sako Kalifornijoje (JAV) dirbantis neurologas dr. Cliffordas Segilas. – Pirmą kartą pas mane apsilankančių pacientų prašau pradėti pildyti galvos skausmo žurnalą. Tai padeda nustatyti, ar tam tikri vaistai nesukelia galvos skausmo. Priklausomai nuo žmogaus, kofeinas gali būti tiek galvos skausmo priežastis, tiek priemonė jam palengvinti. Todėl sunku pateikti bendras rekomendacijas, kurios tiktų visiems“.
Pacientai, kenčiantys nuo migrenos, aktyviai konsultuojasi su gydytojais, siekdami nustatyti ir vengti individualių veiksnių, sukeliančių galvos skausmą. Tobulėjant tyrimams ir atsirandant daugiau duomenų apie mitybos ir migreninio galvos skausmo ryšį, klinikinės gydymo rekomendacijos ateityje gali keistis.
Tiamino ir migrenos ryšys: mokslinis tyrimas
Neseniai atlikto tyrimo metu buvo nagrinėtas ryšys tarp dviejų B grupės vitaminų – tiamino (vitamino B1) ir riboflavino (vitamino B2) – bei stipraus galvos skausmo ar migrenos patirčių.
Analizei buvo panaudoti JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos instituto surinkti gyventojų sveikatos duomenys.
Tyrėjai į analizę įtraukė daugiau nei 13 tūkstančių dalyvių, iš kurių 2745 per pastaruosius tris mėnesius patyrė stiprų galvos skausmą arba migreną. Dalyviai buvo suskirstyti pagal tai, kiek tiamino ir riboflavino jie suvartoja per parą, remiantis jų pačių pateiktais mitybos įpročiais.
Tyrimo rezultatai ir jų svarba
Tyrimas atskleidė, kad didesnis tiamino kiekis maiste yra susijęs su mažesne migrenos tikimybe. Šis ryšys buvo ypač ryškus moterims. Įdomu tai, kad mokslininkai nerado reikšmingo ryšio tarp riboflavino suvartojimo ir migrenos rizikos.
Džordžtauno universiteto medicinos centro neurologijos ir biochemijos profesorius Džeimsas Giordano, nors ir nedalyvavęs tyrime, pabrėžė jo svarbą:
„Šis tyrimas pateikia svarbių duomenų, patvirtinančių, kad mitybos veiksniai gali turėti įtakos migreninio galvos skausmo atsiradimui. Ypač svarbus nustatytas statistiškai reikšmingas tiamino poveikis sušvelninant migreną“, – sakė Dž.Giordano. Jis pridūrė, kad tiaminas yra ypač svarbus reguliuojant neurotransmiterio serotonino kiekį smegenyse, o laimės hormonu vadinamo serotonino lygio sutrikimai tiesiogiai susiję su migrenos pasireiškimu.
Tyrimo trūkumai ir ateities perspektyvos
Nepaisant įdomių rezultatų, tyrimas turi ir tam tikrų trūkumų. Pagrindinė problema – metodologija, paremta pačių gyventojų pateiktais duomenimis, kurių tikslumas gali būti abejotinas. Pavyzdžiui, vertinant migrenos dažnį, buvo daroma prielaida, kad stiprų galvos skausmą patyrę dalyviai greičiausiai sirgo migrena.
Be to, apklausos anketoje nebuvo klausimų apie visas žarnyno ligas, o tyrėjai neatsižvelgė į maisto papildų vartojimą. Tai galėjo paveikti tikslų tiamino ar riboflavino suvartojimo vertinimą. Svarbu pažymėti, kad tokio tipo tyrimai negali įrodyti, jog tiamino trūkumas sukelia migreną, bet rodo galimą sąsają.
Vis dėlto šis atradimas yra svarbus žingsnis ir akstinas tolesniems tyrimams. Ateityje jie galėtų padėti suformuluoti naujas, labiau pagrįstas klinikines rekomendacijas migrenos prevencijai ir gydymui, integruojant mitybos veiksnius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.