Kasmet apie 1 700 asmenų Lietuvoje išgirsta neraminančią žinią apie piktybinius darinius krūtyse. Šiuo metu krūties vėžiu sergančiųjų skaičius šalyje siekia net 20 tūkstančių moterų. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė radioterapeutė Šarūnė Liukpetrytė-Kuosienė ragina nedelsti ir išsitirti, nes atsiradus akivaizdiems ligos simptomams, gali būti jau per vėlu.
Krūties vėžio rizika ir prevencija: ką privalo žinoti kiekviena moteris?
Krūties vėžys yra dažniausias moterims nustatomas piktybinis navikas visame pasaulyje ir Lietuvoje. Moksliškai įrodyta, kad ligos riziką didina įvairūs veiksniai: amžius, krūties vėžio istorija šeimoje, genetiniai faktoriai, reprodukciniai veiksniai, hormonų terapija, žalingi įpročiai ir nutukimas.
„Norint sumažinti krūties vėžio riziką, rekomenduojama reguliariai užsiimti fizine veikla, kontroliuoti svorį, nerūkyti, vengti alkoholio bei nereikalingos jonizuojančiosios spinduliuotės. Taip pat patariama kuo trumpiau vartoti, jei būtina, pakaitinę hormonų terapiją ir kaip galima ilgiau maitinti krūtimi. Kontroliuojant visus modifikuojamus rizikos faktorius, o dar geriau, išvengiant jų, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, krūties vėžio riziką galima sumažinti apie 30 procentų“, – teigia specialistė.
Apie neraminančią situaciją dėl onkologinių susirgimų praneša ir draudimo bendrovė ERGO. Kaip teigia įmonės Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė, išmokų padaugėjo nutraukus dėl koronaviruso pandemijos įvestus apribojimus, dėl kurių patikros buvo sunkiai prieinamos. „Onkologiniai susirgimai vis dažniau nustatomi ankstyvoje stadijoje ir jauno amžiaus merginoms bei moterims, kurioms gyvenimas tik įsibėgėja. Nors valstybė padengia dalį anksčiau gauto atlyginimo, finansinė našta ligos atveju – neišvengiama. Vis dėlto turint draudimą, ligos atveju išmokėta suma padeda išlaikyti finansinį stabilumą, kol vyksta gydymosi procesas. Deja, ligos atvejų vis daugėja, didėja ir sumos.
Kai 2019 metais daugiausiai išmokėjome 15 tūkst. eurų, tai šiemet didžiausios išmokos diagnozavus krūties vėžį siekė net 20 ir 32 tūkst. eurų“, – apie padėtį pasakoja A.Kupliauskienė.
Kritiniai krūties vėžio simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
Apie krūties vėžį gali pranešti neįprasti simptomai. „Pati moteris gali pastebėti pirmuosius pokyčius, todėl labai svarbu reguliariai atlikti krūtų savityrą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos krūtų pasikeitimus – į apelsino žievelę panašią odą, išryškėjusias venas ar įdubimus, spenelio pakitimus, iš jo bėgančias kraujingas išskyras, čiuopiamus darinius krūtyje. Apie ligą gali signalizuoti ir padidėję sritiniai limfmazgiai. Tiesa, kelių milimetrų piktybinis mazgelis gali ir neapsičiuopti, todėl vieną kartą metuose nuo 25–35 metų amžiaus moterims rekomenduojame pasikonsultuoti pas krūtų specialistą“, – sako Š. Liukpetrytė-Kuosienė.
Ankstyva diagnostika gelbsti gyvybes: valstybinė prevencijos programa
Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa skirta 50–69 metų moterims, joms kartą per dvejus metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. „Svarbiausia, kad šiam tyrimui reikia tik šeimos gydytojo siuntimo. Reikia tik nebijoti kreiptis ir tikrintis, juk kuo anksčiau diagnozuojami ikivėžiniai ir vėžiniai susirgimai, tuo geresni gydymo rezultatai“, – konstatuoja specialistė.
Ji pabrėžia, kad jei į nustatyto amžiaus grupę nepatenkanti pacientė jaučia ar pastebi minėtus simptomus, ji taip pat gali kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnių tyrimų. Taip pat tikslinga aptarti dažnesnės patikros svarbą moterims, kurių šeimose vienas ar keli artimi giminaičiai sirgo ar serga krūties vėžiu ir kurioms atlikus genetinius tyrimus nustatytos BRCA 1/2 genų mutacijos.
Kaip rodo Valstybinės ligonių kasos duomenys, prevencinė programa apima labai didelį skaičių moterų – dar prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, 2019 metais, dėl krūties vėžio Lietuvoje galėjo pasitikrinti 455 tūkst. žmonių. Džiugu, kad dėl šios prevencijos programos, kuri prieinama nuo 2005 metų, atliekamų mamogramų tyrimų skaičius didėja beveik kasmet – štai 2009 metais atlikta kiek daugiau nei 59 tūkst. šių tyrimų, o prieš prasidedant koronaviruso pandemijai 2019 metais – beveik dvigubai daugiau, apie 117,5 tūkstančio.
„Nereikia baimintis šių tyrimų. Pasikartosiu, kad ankstyva diagnostika labai svarbi, o nustačius vėžinius susirgimus kiekvienai pacientei parenkama geriausiai jai tinkanti gydymo taktika, kuri paskiriama įvairių disciplinų specialistų aptarimuose. Svarbu užmegzti abipusį ryšį su gydytoju – reikia nebijoti klausti savo onkologo jums rūpimų klausimų. Taip pat negalima pasiduoti negatyvioms mintims, todėl visada akcentuoju savo pacientėms – turėkit tikslų, svajonių, veiklų, kurios jums teikia malonumą“, – apie sėkmingo gydymo aspektus kalba Nacionalinio vėžio instituto gydytoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.