Vasarą daugelis poilsiautojų pastebi, kad vanduo ežeruose, mariose ar net jūroje tampa žalsvas, drumstas, o jo paviršiuje susidaro žalių arba melsvai žalių sankaupų. Šis reiškinys vadinamas vandens žydėjimu ir gali būti sukeltas įvairių dumblių ar cianobakterijų. Nors ne visi žydėjimai yra toksiški, tam tikromis sąlygomis jie gali kelti rimtą pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.
Kas sukelia žydėjimą ir kodėl jis dažnesnis vasarą?
Žydėjimą skatina keli veiksniai: šiltas oras, rami vandens masė, aukštas maistinių medžiagų kiekis (ypač azoto ir fosforo junginių) bei saulėtos dienos. Tokios sąlygos suteikia konkurencinį pranašumą dumblinėms organizmams, kurios dauginasi sparčiai ir susidaro matomi „plaukai“ ar plutos pavidalo sankaupos paviršiuje. Intensyvesnis žydėjimas pastebimas uždaruose ar lėtai judančiuose telkiniuose — ežeruose, mariose, užuvojose jūros įlankose.
Ar saugu maudytis žydinčiame vandenyje?
Maudymasis žydinčiame vandenyje dažnai nerekomenduojamas. Net jei žydėjimas neatrodo toksiškas, jis gali sukelti odos, akių ir kvėpavimo takų dirginimą, o prarijus vandenį — pykinimą, vėmimą ar apsinuodijimą. Cianobakterijos (mėlynžalės) gamina toksinus, kurie gali pakenkti kepenims ir nervų sistemai. Ypač rizikuoja vaikai, nėščios moterys, asmenys su silpnesne imuniteto ar kvėpavimo takų ligomis bei gyvūnai, kurie dažnai geria arba čiulpia vandenį.
Požymiai, rodantys, kad maudytis griežtai draudžiama
Vertėtų vengti maudynių, jei pastebite: tirštas, putotas arba pluta primenantis paviršius; ryškiai žalsvos, mėlynos ar rudos spalvos sankaupas; nemalonų žuvies ar pelėsio kvapą; vandens drumstumą ir „tepimą“. Oficialių rekomendacijų laikykitės, kai vietos institucijos arba pliažo prižiūrėtojai užrašo uždarymą ar perspėjimus.
Ką daryti jei jau maudėtės?
Jei pateko į žydintį vandenį arba prarijo jo, nedelsdami nusiplaukite švariu vandeniu ir muilu, jokiu būdu neterkite akių.
Jei pasireiškia stiprūs simptomai — pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, kvėpavimo sutrikimai ar bėrimai — kreipkitės į gydytoją. Jeigu įtariate, kad apsinuodijo augintinis, nedelsiant kreipkitės į veterinarą.
Prevencija ir ilgalaikė perspektyva
Ilgalaikiai sprendimai reikalauja mažinti maistinių medžiagų nuotėkį iš žemės ūkio ir nuotekų, gerinti krantų tvarkymą ir skatinti vandens telkinių monitoringą. Klimato kaita ir šiltesnės vasaros gali didinti žydėjimų dažnį, todėl svarbu stebėti vandens kokybę, laikytis pranešimų ir nesimaudyti, kai egzistuoja rizika.
Trumpai — pastebėjus žalsvą ar keistą vandens paviršių, geriausia su maudynėmis palaukti arba pasirinkti kitą vietą. Saugumas ir sveikata turi būti prioritetas, o informuotumas padeda išvengti nereikalingų rizikų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.