Naujausia apklausa atskleidė nerimą keliančią tendenciją: Lietuvoje vos šešios iš dešimties moterų yra patenkintos savo sveikata. Šis rodiklis atspindi platesnę problemą – esminę reprodukcinės sveikatos edukacijos stoką, kuri ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių.
Edukacijos stoka: ilgalaikės pasekmės
„Pirmoji problema, su kuria susiduria Lietuvos merginos ir moterys – edukacijos stoka. Keleto biologijos pamokų, kuriose kalbama apie reprodukcinę sveikatą, nepakanka, kad būtų aišku, kokie procesai vyksta moters organizme ir kaip į juos reaguoti“, – pabrėžia programėlės vyresnioji mokslininkė Dr. Liudmila Zhaunova.
Pasak mokslininkės, nepakankamos žinios apie savo kūną gali nulemti prastesnę sveikatos būklę, mažą įsitraukimą į prevencinę priežiūrą, didesnę apkrovą sveikatos priežiūros įstaigoms ir netgi didesnį mirtingumą dėl uždelstos diagnozės. Be to, savo kūno nepažinojimas ir jo siunčiamų signalų nesupratimas apsunkina pokalbius su gydytojais, nes moterys nežino, kuriuos simptomus verta minėti specialistui.
Technologijos kaip sprendimas: kelias į geresnę sveikatą
Nors problema didelė, apklausos rezultatai teikia vilties. Paaiškėjo, kad 63 procentai moterų, nuolat naudojančių menstruacijų sekimo ir bendros sveikatos stebėjimo programėles, lengviau bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais ir priima labiau pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos.
„Tai tik įrodo, kad šiame technologijų amžiuje, siekiant tinkamai edukuoti moteris, į pagalbą vertėtų pasitelkti technologijas. Naudodami įvairius šiuolaikinius įrankius galime prisidėti prie moterų sveikatos gerinimo ir padidinti jų savijautos pasitenkinimo rodiklius. Pavyzdžiui, net 81 proc. moterų tikina, kad programėlė padeda joms sužinoti naujų dalykų apie savo kūną. O beveik toks pat procentas moterų teigia, kad reguliariai naudodamos menstruacijų sekimo programėlę jaučiasi geriau suprantančios savo kūną bei atpažįstančios jo siunčiamus signalus. Vadinasi, tokie ir panašūs įrankiai gali reikšmingai prisidėti prie edukacijos apie moterų sveikatą šalyje stiprinimo ir iš tiesų padėti pačioms moterims geriau suprasti savo kūną bei lengviau atpažinti jo siunčiamus signalus“, — teigia Dr.
L. Zhaunova.
Ankstyva diagnostika ir prevencinė medicina
Per pastaruosius 12 mėnesių 41 procentas moterų kreipėsi į gydytoją dėl reprodukcinės sveikatos problemų. Siekiant pagerinti bendrą moterų pasitenkinimą savo sveikata, būtina stiprinti prevencinę mediciną, o čia technologijos taip pat gali tapti neįkainojamu pagalbininku.
„Šiuolaikiniame pasaulyje nuolat skubame, esame užsivertę darbais, todėl kartais nekreipiame dėmesio į kasdien mums siunčiamus kūno signalus. Tačiau, be galo svarbu kuo anksčiau pastebėti sveikatos sutrikimus ir laiku kreiptis į medicinos specialistus. Naudodamos sveikatos priežiūrai skirtas programėles moterys gali kasdien žymėti savo jaučiamus simptomus. Nuolat sekant bei fiksuojant kūno siunčiamus signalus, tampa kur kas paprasčiau pastebėti savo organizmo pokyčius. O gydytojų ir kitų sveikatos ekspertų, IT inžinierių bei vis tobulėjančių technologijų dėka tokios mobiliųjų telefonų aplikacijos padeda moterims ne tik suprasti jų kūno signalus, bet ir įspėja bei ragina atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali pranešti apie pavojingas ligas“, — pažymi vyresnioji mokslininkė.
Šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas prisideda prie moterų žinių stiprinimo apie ligų prevenciją. Apklausa parodė, kad 17 procentų moterų, programėlės dėka gavusios informacijos ir įžvalgų apie jaučiamus simptomus, apsilankė pas gydytoją. Šių vizitų metu net 76 procentams jų buvo nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai. Akivaizdu, jog technologijos gali būti lemiamas veiksnys reikšmingai pagerinant moterų sveikatą, teigia Dr. L. Zhaunova.
Technologijų integravimas į sveikatos priežiūros sistemą
Lietuvoje, pavyzdžiui, „Flo“ programėlę jau atsisiuntė 330 tūkstančių moterų, o kas šešta ja naudojasi kiekvieną mėnesį. Tai rodo didelį moterų susidomėjimą ir norą geriau pažinti savo kūną bei juo rūpintis.
„Manau, kad tokių technologijų integravimas į švietimo ir bendrą moterų sveikatos priežiūros sistemą būtų didžiulis žingsnis pirmyn link sveikesnio visų moterų rytojaus“, — įsitikinusi Dr. L. Zhaunova.
Apklausoje, vykdytos 2022 m. balandžio mėn., dalyvavo 1267 Lietuvos moterys, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 45 metų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.