Kaip UV spinduliai keičia Jūsų odą?
Mūsų oda sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermio (išorinio), dermos (vidurinio) ir poodžio (apatinio). Dermoje esantys kolagenas ir elastinas yra gyvybiškai svarbūs odos struktūrai ir jaunatviškai išvaizdai, tačiau jie ypač pažeidžiami UV spindulių, kaip teigia gydytoja dermatovenerologė Malvina Baikštienė.
Gydytoja paaiškina, kad žalingą poveikį odai sukurianti UV spinduliuotė susideda iš dviejų tipų bangų: UVA ir UVB. Trumpesni UVB spinduliai veikia odos paviršiuje, sukeldami nudegimus, pažeisdami epidermio ląstelių DNR ir skatindami senėjimo procesus bei ikivėžinių darinių atsiradimą. Ilgesnio bangos ilgio UVA spinduliai prasiskverbia giliau į dermą, pažeisdami kolageno skaidulas. „Dėl to padidėja nenormalaus elastino gamyba. Kai tai nutinka, susidaro fermentai, vadinami metaloproteinazėmis (MPP), kurie ardo kolageną ir lemia netinkamą odos atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl UVA spindulių poveikio šis procesas kartojasi kasdien, neteisingai atstatyta oda formuoja raukšles“, – sako M. Baikštienė.
Fotosenėjimo požymiai ir kodėl svarbi prevencija
Laikui bėgant, veikiant UV spinduliams, oda praranda elastingumą, tonusą ir drėgmę, ima glebti, pleiskanoti, išplonėja ir darosi šiurkšti. Be to, gali varginti tempimo pojūtis, odos paviršiuje išryškėti kapiliarai, atsirasti pigmentinių dėmių (strazdanų, šlakų), ji įgyja rausvą atspalvį. Šie fotopažeidimai atsiranda giliausiuose odos sluoksniuose, todėl gali praeiti ne vieneri metai, kol jie taps matomi. Gydytoja dermatovenerologė pabrėžia, kad fotosenėjimo pasekmių išvengti leidžia tinkama apsauga nuo saulės, todėl ja pasirūpinti niekada ne vėlu. Nepasirūpinus – gresia rimtos pasekmės.
Vaistinės asistentė Agnė Sukackienė patvirtina, kad nesirūpinantys tinkama apsauga nuo saulės susiduria su neigiamais padariniais: „Yra tekę konsultuoti ne vieną pacientą, kuris atėjęs į vaistinę pasakojo, kaip anksčiau mėgo degintis ir nenaudojo kremo nuo saulės, o dabar serga progresuojančia onkologine liga ar turi sunkių odos problemų.“ Vis dėlto, teigiama tendencija – augantis sąmoningumas.
A. Sukackienė pastebi, kad į vaistinę užsuka ne tik nukentėję, bet ir tie, kurie nori apsisaugoti: „Sveikata – brangiausias turtas, o ja pasirūpinti daug paprasčiau prevenciškai.“
Apsauga nuo saulės: 8 pagrindiniai patarimai jaunatviškai odai
Tinkama apsauga nuo saulės yra esminė norint išvengti ankstyvo odos senėjimo. Štai 8 patarimai, kuriais dalijasi dermatovenerologė M. Baikštienė ir vaistinės asistentė A. Sukackienė:
1. **Rinkitės tinkamą SPF.** Kūno apsaugai naudokite priemonę su SPF30, o veido – SPF50. Apsauginiu kremu ištepkite visą kūną, įskaitant kaklą, ausų viršų ir galvos odą (jei nedengiama plaukų), bei veidą likus 30 minučių iki išėjimo į lauką. Pakartotinai aplikaciją atlikite kas dvi valandas, jei aktyviai leidžiate laiką, prakaituojate ar po kontakto su vandeniu/smėliu. Vaistinės asistentė išskiria, kad priemonės su cheminiais filtrais puikiai įsigeria ir tinka daugumai odos tipų. Mineraliniai filtrai, nors ir gali palikti baltą plėvelę, mažiau dirgina ir tinka jautriai odai, ypač vaikams, bei pasižymi matiniu efektu.
2. **Apsaugokite lūpas.** Naudokite specialų lūpų pieštuką su SPF15. Jei tokio neturite, lūpas patepkite apsaugine priemone, skirta kūnui.
3. **Drėkinkite odą.** Skirkite dėmesio odos drėkinimui. Rinkitės lengvesnės konsistencijos kremus, gelius, fluidus ar serumus su hialurono rūgštimi, polisacharidais, kolagenu ar šlapalu. Taip pat nepamirškite odos palepinti drėkinamosiomis kaukėmis, pataria M. Baikštienė.
4. **Vartokite antioksidantus.** Praturtinkite organizmą antioksidantais – vitaminu C ir E, žaliosios arbatos ekstraktu, retinoliu ar kitais. „Vasaros metu odai labai reikia antioksidantų, nes jie neutralizuoja dėl UV spinduliuotės poveikio susidariusius laisvuosius radikalus, kurie žaloja odos ląsteles“, – sako gydytoja dermatovenerologė.
5. **Venkite saulės aktyvumo piko metu.** Būkite pavėsyje, kai saulė aktyviausia – nuo 10 iki 16 valandos.
6. **Dėvėkite apsauginius drabužius.** Rinkitės standžiai austus, natūralaus, šviesaus audinio drabužius ilgomis rankovėmis, kad jie dengtų kuo daugiau kūno ploto.
7. **Naudokite galvos apdangalus ir akinius.** Apsaugokite galvą ir akis nuo tiesioginių saulės spindulių.
8. **Gerkite pakankamai vandens.** „Karštų dienų metu daugiau prakaituojame ir netenkame daug skysčių, o kartu su jais ir kūnui taip reikalingų mineralų. Dėl šios priežasties galima vandenyje ištirpinti kalio bei magnio preparatus ir gautą elektrolitų tirpalą gurkšnoti visą dieną“, – priduria vaistinės asistentė A. Sukackienė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.