Normalus bendras kraujo tyrimas neretai suteikia pacientui laikiną palengvėjimą – atrodo, kad rimtos kraujodaros problemos atmestos. Tačiau daugybė žmonių vis tiek jaučiasi silpni, pavargę ar nerimaujantys, o tyrimas nerodo aiškių pakitimų. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė paaiškina, kodėl taip nutinka ir ką daryti tokiais atvejais.
Kada normalus kraujo tyrimas nereiškia, kad žmogus sveikas
Gydytoja pastebi, kad specifiniai simptomai – nuolatinis nuovargis, prasta miego kokybė, širdies permušimai ar virškinimo sutrikimai – dažnai pasireiškia net esant normaliems laboratoriniams rodikliams. Tai nereiškia, kad žmogus „neserga“ mažiau; paprastai kalbame apie funkcinio pobūdžio sutrikimus arba psichikos ir gyvenimo būdo poveikį organizmui.
– Ar dažnai apsilanko pacientų, kurie skundžiasi ne vienu sveikatos sutrikimu, dažniausias pirmas tyrimas – bendras kraujo, tačiau jis nieko blogo nerodo?
– Atšilus orui, gerokai padažnėja pacientų, kurie skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu, širdies perplakimais, pablogėjusiu miegu, virškinimo trakto sutrikimais. Per dieną tokių pacientų būna net po kelis. Tokioje situacijoje bendras [kraujo tyrimas](http://www.delfi.lt/temos/kraujo-tyrimas/), parodantis, kiek ir kokios rūšies kraujo kūnelių yra kraujyje, labai dažnai nieko blogo neparodo. Šis tyrimas yra reikalingas įtariant mažakraujystę, infekcijas, uždegimines ligas, galbūt kraujo piktybines ligas. Tačiau tokios ligos yra gerokai retesnės nei dažniausiai sutinkama bendrų negalavimų priežastis – lėtinis nuovargis.
Simptomai ir jų prasmė
Dažni simptomai, kuriuos pacientai apibūdina esantys ilgalaikiai arba pasikartojantys, yra: bendras silpnumas, jėgų stoka, miego sutrikimai, nuolatinis mieguistumas, pilvo pūtimas, nevirškinimas, nereguliarūs skausmai, širdies plakimas, intensyvūs prakaitavimo epizodai. Svarbu atskirti migruojančius, nepastovius simptomus nuo pastovių, stiprėjančių skundų – pastarieji dažniau signalizuoja organinį sutrikimą.
– Ką dažniausiai jaučia „tas pacientas”, kuriam negera, tačiau kraujo tyrimas geras?
– Dažniausi skundai yra bendras silpnumas, jėgų stoka, miego sutrikimas, nuolatinis mieguistumas, virškinimo trakto sutrikimai – nevirškinimo pojūtis, pilvo pūtimas, skausmai skrandžio srityje, širdies plakimo pojūtis, dūrimas, diegliai širdies plote, viso kūno nutirpimas, nugaros skausmai, padidintas prakaitavimas. Jei būna skausmų – dažniausiai jie yra migruojantys, nepastovūs. Tokioje situacijoje simptomai dažniausiai keičiasi, stiprėja, silpnėja, kartais visai pranyksta, bet juos pakeičia kiti simptomai. Jeigu simptomas yra pastovus, stiprėjantis, keliantis vis daugiau diskomforto – tai jau signalas, kad sutrikimas yra rimtesnis, ne funkcinis.
Galimos priežastys ir tolesni veiksmai
Dažniausia diagnozė tokiuose atvejuose yra funkciniai sutrikimai: somatoforminiai ar somatizaciniai sutrikimai, nerimo sutrikimai, lėtinio nuovargio sindromas ar depresija. Šių būklių nustatymas reikalauja daugiau klinikinio įvertinimo, kartais specialių psichikos sveikatos vertinimų ar specifinių tyrimų. Taip pat būtina atmesti dažniausias organines priežastis, pavyzdžiui, mažakraujystę ar skydliaukės funkcijos sutrikimus.
– Kokios ligos, sutrikimai gali būti, jei žmogus jaučiasi blogai, nors kraujo tyrimas geras?
– Dažniausiai tai yra vadinami funkciniai sutrikimai. Taip pat somatoforminiai, nerimo, somatizaciniai sutrikimai, lėtinio nuovargio sindromas, depresija. Juos išmatuoti labai sudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad jie neegzistuoja. Pacientas serga tada, kai jis jaučiasi sergantis. Tačiau pagalba pacientui, kuriam nenustatoma jokia akivaizdi patologija, yra gerokai sudėtingesnė, reikalaujanti labai gero kontakto su gydytoju ir pasitikėjimo juo. Tačiau būtina paminėti, kad kraujo tyrimas nėra absoliutus ir viską nustatantis tyrimas. Iš tiesų, pasitaiko sutrikimų, kuomet tik kitokiais tyrimo metodais galima nustatyti patologiją. Tačiau tokiose situacijos dažniausiai greta bendro negalavimo būna ir kitokių, rimtesnių simptomų – febrilus karščiavimas, besikartojantis ir stiprėjantis skausmas toje pačioje vietoje, galbūt alpimo epizodai, traukuliai, tinimai ir panašiai. Todėl labai svarbu pasitikėti gydytoju, nes matydamas situaciją, simptomus, jis tikrai parinks tinkamiausią ištyrimą, kad nustatytų negalavimų priežastį. Kiekvienas gydytojas nori, kad jo pacientas jaustųsi sveikas.
– Ką kiekvienu atveju reikėtų daryti, kaip reikėtų spręsti negalavimus?
– Pirmiausia reiktų atmesti rimtesnes dažniau pasitaikančias ligas, sukeliančias panašius negalavimus: mažakraujystę, skydliaukės funkcijos sutrikimus. Gydytojas parinks tinkamiausią esamoje situacijoje ištyrimą. Tačiau dažniausiai visgi geriausia taktika yra pirmiausia pabandyti pakeisti gyvenimo būdą, mitybą, pailsėti, išjungti dalį dirgiklių dienos režime ir stebėti savo savijautą. Laikas yra geriausias rodiklis. Jei pailsėjus, padarius dienos režimo pakeitimus simptomai nesikeičia, nemažėja, o tik stiprėja – visgi rekomenduočiau kreiptis tolimesniam ištyrimui. Jei žmogus nieko nepakeičia savo dienoje – tikėtis kokių nors pokyčių sveikatoje neverta.
Apibendrinant: normalūs kraujo rodikliai ne visada užtikrina gerą savijautą. Svarbu atidžiai įvertinti simptomų pobūdį, trukmę ir kontekstą, keisti gyvenimo būdą bei, esant išlikusiam diskomfortui, kreiptis į gydytoją tolimesniam ištyrimui ir pagalbai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.