Pasaulyje plaučių vėžys išlieka viena grėsmingiausių onkologinių ligų. 2020 metais diagnozuota 2,2 mln. naujų atvejų, o mirčių skaičius siekė 1,8 mln. Tai dažniausias piktybinis susirgimas tarp vyrų ir antra dažniausia mirties nuo vėžio priežastis tarp moterų. Penkerių metų išgyvenamumo rodikliai yra itin maži – vos 10–15 proc., ir per pastaruosius du dešimtmečius reikšmingų pokyčių nepastebėta nei Lietuvoje, nei pasaulyje.
Vilties istorija: ligonis, įveikęs ketvirtą stadiją
Stasys, sergantis išplitusiu plaučių vėžiu jau septintus metus, dalijasi savo istorija, kuri įkvepia vilties. „Patekau į Nacionalinį vėžio institutą, esu dėkingas likimui, kad taip atsitiko. Čia nuostabūs gydytojai, puikus kolektyvas. Onkologai pasiūlė dalyvauti klinikiniame tyrime – buvau gydomas naujais vaistais. Nė sekundės nedvejodamas sutikau su jų pasiūlymu, neskaitęs vos ne 20 lapų sutarties – pasirašiau. Dabar galiu pasakyti, kad gydymas nebaisus. Aš, kaip inžinierius, siūlau, kad ir Panevėžio ligoninėje galėtų leisti tokius vaistus. Juk reikia tik lašelinės – nereikėtų mums taip toli važiuoti. Po to gavau spindulinę terapiją ir chemoterapiją. Nėra toks baisus gydymas, nereikia bijoti. Tik trečią dieną blogesnė savijauta būna, o po to viskas stabilizuojasi“, – pasakojo Stasys.
Gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė patvirtina, kad paciento būklė šiuo metu stebima. Anksčiau naujovišką imunoterapinį preparatą buvo galima gauti tik dalyvaujant klinikiniame tyrime, tačiau šiandien, esant išplitusiam plaučių vėžiui, gydymą Lietuvoje jau galima pradėti nuo imunoterapijos arba jos derinio su chemoterapija.
Mokslo proveržis: kai vėžys pasiduoda
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas pabrėžia, kad požiūris į pažengusio vėžio gydymą keičiasi. „Jeigu anksčiau sakydavome, kad su ketvirtos stadijos liga žmonės gyvena metus ar dvejus, tai dabar sakome, jog yra tokių atvejų, kai, priklausomai nuo gydymo, mūsų pacientai gyvena 5 ir daugiau metų.
Mes turime tokių ligonių, kurie sirgo labai agresyvia plaučių vėžio forma ir po gydymo jie gyvena 10 metų. Ar galime sakyti, kad tokiu atveju yra išgydytas plaučių vėžys? Be abejo – taip“, – sako profesorius. Vis dėlto plaučių vėžys išlieka agresyvi liga, galinti recidyvuoti.
Paskutinės naujienos medicinos pasaulyje yra naujų vaistų ir imunoterapijos atsiradimas, leidžiantis prailginti ligonių gyvenimo trukmę, bei chemo-, imunoterapijos ir radioterapijos deriniai. Dalis šių preparatų jau kompensuojami Lietuvoje. Tačiau vaistų kompensavimo mechanizmai mūsų šalyje lėtesni, tad ligoniams dažnai siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kad gautų patį naujausią gydymą.
Genų redagavimas: nauja vėžio gydymo era?
Apie mokslo indėlį kalba prof. Kęstutis Sužiedėlis, minėdamas prof. Virginijaus Šikšnio darbus genų redagavimo srityje. „Prieš 10 metų apie šią technologiją buvo plačiai skelbiama, buvo prognozuojama, jog redaguojant genomą bus galima išgydyti daugelį ligų. Bet nėra paprasta pasakyti, kada ši terapija padės išgydyti vėžį. Šiandien jau yra šios technologijos panaudojimo pavyzdžių. Kinijos mokslininkai atliko kelis klinikinius tyrimus su plaučių vėžiu sergančiais pacientais. Yra daug skeptiškų vertinimų, tačiau vienas iš tyrimų publikuotas prestižiniame žurnale „Nature. Medicine“ ir jame yra patvirtinta, jog šios technologijos naudojimas gali pakeisti gana plačiai naudojamą imuninės sistemos modifikavimo terapiją“, – sako prof. K. Sužiedėlis.
Genomo redagavimas leidžia imuniteto ląstelėms daug efektyviau kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Ši technologija, pasak profesoriaus, padės mokslininkams daug greičiau suprasti atsparumo vėžiui mechanizmus ir sukurti veiksmingesnius gydymo būdus.
Rūkymas: pagrindinis ir pavojingiausias rizikos veiksnys
Nepaisant gydymo pažangos, prof. S. Cicėnas primena apie prevencijos svarbą: „Atsisakyti visų formų tabako rūkymo. Ir visada atsiminti, kad šios ligos gydymas yra labai sudėtingas.“
Epidemiologė dr. Rūta Everatt teigia, kad tabako rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų. „Mokslinių tyrimų duomenimis, rūkančių asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnė negu niekada nerūkiusių. Kuo jaunesnis amžius, kai asmuo pradeda rūkyti, kuo ilgesnis rūkymo „stažas“ (trukmė) ir kuo didesnis per dieną surūkomų cigarečių skaičius, tuo didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu. Nuo rūkymo pradžios iki plaučių vėžio simptomų atsiradimo paprastai praeina iki 20–40 metų. Metusių rūkyti asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu yra reikšmingai mažesnė nei rūkančių. Bet kokio amžiaus ne per vėlu mesti rūkyti, tačiau jaunesniame amžiuje metus rūkyti, vėžio rizika sumažėja labiau“, – sako dr. R. Everatt.
Deja, Lietuva patenka tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose vyrų rūkymo paplitimas yra vienas didžiausių. 2020 m. Lietuvoje rūkė 45 proc. vyrų, kai Jungtinėje Karalystėje – tik 12 proc., o Švedijoje – 6 proc. Šie skaičiai tiesiogiai lemia didelius vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio rodiklius Lietuvoje.
Nauji tabako produktai: mitai ir tikrovė
Pasaulyje, ypač JAV ir Europoje, sparčiai plinta nauji tabako produktai – elektroninės cigaretės ir kaitinamieji tabako produktai (KTP). Lietuvoje bent pabandė vartoti el. cigaretes 16 proc. gyventojų, KTP – 10 proc. Tarp jaunimo (15–24 metų) šie skaičiai dar didesni: el. cigaretes – 37 proc., KTP – 25 proc.
Dr. R. Everatt perspėja: „Elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kurio sudėtyje yra nikotino, propileno glikolio arba glicerolio ir skonių priedų. Nors šiame aerozolyje tabako nėra, jame yra cheminių medžiagų, susidariusių iš skysčių ir cheminių reakcijų metu. KTP vartotojai įkvepia nikotino, kuris išsiskiria kaitinant tabako lapus. Nors kenksmingų cheminių medžiagų lygiai yra mažesni nei vartojant įprastas cigaretes, tai nereiškia, kad KTP yra saugesni. Tyrimai rodo, kad KTP sudėtyje yra tos pačios kenksmingos cheminės medžiagos kaip įprastose cigaretėse, taip pat kitų kenksmingų medžiagų, kurių įprastose cigaretėse nėra.“
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro informacija patvirtina šias abejones:
- Kaitinamieji tabako produktai yra nauji, jų trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis sveikatai – nežinomas.
- Bet kokių tabako produktų vartojimas yra žalingas, ypač paauglių, jaunų suaugusiųjų, nėščiųjų ir nerūkančiųjų sveikatai.
- Šiuose produktuose yra nikotino, kuris sukelia stiprią priklausomybę ir gali pakenkti besivystančioms paauglių smegenims (vystosi iki 25 metų amžiaus).
- Nikotino vartojimas paauglystėje gali padidinti polinkį į priklausomybę nuo kitų vaistų vėliau.
- Nėra mokslo įrodyta, kad KTP padeda mesti rūkyti.
- Jei niekada nevartojote tabako produktų – nepradėkite.
Plaučių vėžys išlieka klastinga liga, bet mokslo pažanga teikia vilčių. Vis dėlto veiksmingiausia kova su ja prasideda nuo sąmoningo pasirinkimo – atsisakyti tabako ir jo naujųjų formų. Mesti rūkyti niekada nevėlu, o prevencija – geriausia apsauga nuo šios baisios ligos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.