Rūkytos dešros, kumpeliai, skilandžiai ir kiti perdirbtos mėsos produktai daugelio lietuvių virtuvėje užima ypatingą vietą. Jie dažnai puikuojasi šventiniuose stalų patiekaluose, o kasdienai daugelis renkamės ir pusryčių sumuštinius su šiais mėsos gaminiais. Tačiau nuo 2015 metų Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) perdirbtą mėsą įtraukė į I kancerogenų grupę, t. y. ji priskiriama tiesioginiams vėžį sukeliančioms medžiagoms kartu su tabaku, alkoholiu, asbestu, formaldehidu ir kitomis žinomomis kancerogeninėmis medžiagomis.
„Northway“ medicinos centrų vidaus ligų gydytoja ir gyvensenos medicinos specialistė Asta Jokubkienė išskiria, jog perdirbta mėsa yra kancerogeninė dėl specifinių chemikalų, kurie susidaro jos gamybos, laikymo ir apdorojimo metu arba yra dedami kaip priedai. Tai sukelia žalingas medžiagų transformacijas, kurių metu organizme vyksta stiprios uždegiminės reakcijos bei pažeidžiama ląstelių DNR, didinant piktybinių navikų tikimybę.
Perdirbtos mėsos pavojai sveikatai
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą įtraukė į I grupę – medžiagas, kurių kancerogeninis poveikis žmogui jau įrodytas. Neperdirbta raudona mėsa yra II grupėje, kur jos poveikis laikomas tikėtinu. Tokios rekomendacijos jau skatina riboti šių produktų vartojimą: Pasaulio vėžio tyrimų fondas (WCRFI) siūlo suvartoti ne daugiau kaip 350–500 gramų raudonos mėsos per savaitę, o šių rekomendacijų tikėtina ateityje bus griežtinamos.
PSO perdirbtos mėsos apibrėžimas apima kiekvieną produktą, kuris yra sūdytas, rūkyta, fermentuota, vytintas arba kitaip apdorotas, siekiant prailginti galiojimą ar pagerinti skonį. Tai ne tik žinduolių raumenys, bet ir paukštienos produktai, mėsos subproduktai bei net kraujas. Į šį sąrašą patenka toki produktai kaip rūkytos ar vytintos dešros, kumpis, šoninė, pieniškos dešrelės, sūdyti ar rūkyti lašiniai, mėsos konservai ir kepenų paštetas.
Cheminės medžiagos ir procesai, didinantys vėžio riziką
Perdirbant mėsą pramoniniu būdu, plačiai naudojami nitritai ir nitratai kaip konservantai, kurie aukštoje temperatūroje ar virškinimo procese gali virsti nitrozaminais.
Šie junginiai yra stipriai uždegiminiai ir pažeidžia ląstelių genetinį kodą. Taip pat kepant, rūkant ar skrudinant mėsą susidaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai bei heterocikliniai aminai – stiprūs kancerogenai, sukeliančiai žalingas mutacijas ląstelėse.
Perdirbtose mėsos gaminiuose taip pat dažnai yra naudojami fosfatai, mononatrio glutamatas (skonio stipriklis), dirbtiniai dažikliai ir saldikliai. Didelis druskos kiekis dar labiau skatina uždegiminius procesus organizme. Visa tai kartu silpnina imuninę sistemą, skatina lėtinių ligų vystymąsi ir didina riziką susirgti storosios žarnos bei skrandžio vėžiu. Net vos 50 g perdirbtos mėsos per dieną gali padidinti riziką storosios žarnos vėžiui 18 proc.
Platesnės sveikatos problemos ir rizikos
Perdirbtos mėsos vartojimas siejamas ne tik su vėžiu, bet gali skatinti ir daugelį lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip diabetas, artritas, išeminė širdies liga, nutukimas, neurodegeneracinės ligos, depresija, lėtinis inkstų nepakankamumas ir nevaisingumas. Vyraujantis uždegimas organizme laikomas pagrindiniu daugelio šių ligų vystymosi mechanizmu. Be to, perdirbta mėsa neigiamai veikia žarnyno mikroflorą, yra gausus transriebalų, sočiųjų riebalų bei cholesterolio šaltinis, kurie ilgainiui silpnina imuninę sistemą bei skatina dislipidemiją.
Sprendimai ir alternatyvos sveikesniam gyvenimui
Gydytoja A. Jokubkienė įvardija, kad mažinti perdirbtos mėsos vartojimą Lietuvoje būtų galima ne tik skleidžiant informaciją, bet ir keičiant mokesčių bei subsidijavimo politiką, taip ribojant šių produktų prieinamumą. Kitos šalys, tokios kaip Danija, Vokietija, Švedija, Kinija, Ispanija ir Kanada, jau svarsto papildomų mokesčių įvedimą, atsižvelgiant ne tik į sveikatos, bet ir į ekologines bei klimato kaitos priežastis.
Svarbu ir aiškus, kokybiškas produktų ženklinimas, kad vartotojai suvoktų galimas rizikas. Taip pat reikėtų skatinti augalinės kilmės baltymų vartojimą, didinant jų prieinamumą ir net įvedant privalomas augalinės kilmės baltymų alternatyvas viešojo maitinimo įstaigose, kariuomenėje ar gydymo įstaigose.
Tinkamai informuota visuomenė ir tvarus vartojimo modelis padės sumažinti lėtinių ligų naštą, o ilgainiui – ir sumažinti su vėžiu susijusių mirčių skaičių. Gydytojos įspėjimai ir specialistų rekomendacijos ragina pervertinti mūsų kasdienius mitybos įpročius ir pasirinkti sveikesnes alternatyvas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.