Kaip ir renkantis maisto produktus, taip ir kalbant apie maisto papildus, yra esminių skirtumų, kurie lemia jų efektyvumą. Tam tikros formos yra geriau įsisavinamos ir ilgiau išlieka organizme, o kitas vartojant galime nepajusti jokio reikšmingo pokyčio. „Jeigu rinksimės netinkamą vitaminą, tai bus pinigų švaistymas“, – sako mitybos specialistė T. Šliažaitė-Miller, pabrėždama, kad vartotojai dažnai nežino apie skirtingas vitaminų formas ir jų poveikį.
Vienas tokių vitaminų, kurio formulė kritiškai svarbi gydymo efektyvumui, yra vitaminas B12. „Labai retai kalbama, kad B12 papilduose aptinkamos skirtingos veikliosios medžiagos. Žymiai skiriasi ir papildų kainos. Kaip išsirinkti? Tai yra mūsų, sveikatos specialistų, darbas – šviesti visuomenę ir pasakoti, į ką svarbu atsižvelgti, perkant produktus“, – teigia pašnekovė. Ji išsamiai aptaria tris pagrindines vitamino B12 formas: cianokobalaminą, metilkobalaminą ir hidroksokobalaminą.
Cianokobalaminas: sintetinė forma ir jos įsisavinimas
Vitamino B12 papilduose labai dažnai naudojama sintetinė šio vitamino forma – cianokobalaminas. Svarbu žinoti, kad tokios formos negauname iš natūralių šaltinių, tokių kaip gyvūninės kilmės produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai).
„Kas nutinka, kai sintetinė forma patenka į mūsų organizmą? Ji dar turi būti paverčiama į aktyviąją formą – metilkobalaminą arba adenozino kobalaminą. Tyrimai rodo, kad nors cianokobalaminas gali būti visai neblogai įsisavinamas, pakankamai didelis jo kiekis vis dėlto pasišalina kartu su šlapimu“, – aiškina T. Šliažaitė-Miller.
Ekspertė priduria, kad šio tipo papildai gali būti veiksmingi, bet ne kiekvienam. Jų efektyvumas priklauso nuo individualios virškinimo sistemos veiklos ir genetinių faktorių. Didelės įtakos turi ir pakitęs skrandžio rūgštingumas: sumažėjus Kastlio faktoriui, pasisavinimas sutrinka ir pablogėja.
„Bėda, kad šiandien daugelis turi įvairių nusiskundimų. Beveik kas antras 50-metis geria vaistus nuo rūgštingumo. Įtakos turi ir genetika, pavyzdžiui, ar organizmas teisingai konvertuoja sintetinį papildą iš neaktyvios formos į aktyviąją.
Nesakau, kad cianokobalaminas nepakels vitamino B12 tiems, kas turi puikią sveikatą, bet pati retai kada rekomenduoju šią formą savo pacientams“, – komentuoja natūropatinės mitybos ekspertė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad cianokobalaminas yra nestabili, išorės veiksniams (deguoniui, UVB spinduliams) jautri medžiaga. Jeigu jau pagamintas produktas veikiamas šių veiksnių, veikliosios medžiagos kiekis tabletėje žymiai krenta.
Metilkobalaminas: aktyvioji forma ir jos privalumai
Dar viena vitamino B12 papilduose aptinkama forma – metilkobalaminas. „Tai – jau aktyvi forma, vadinasi, mūsų organizmui jos nebereikia papildomai konvertuoti. Tyrimų duomenimis, priešingai nei minėtasis cianokobalaminas, metilkobalaminas yra gerai įsisavinamas ir jo išlaikymas mūsų organizme taip pat yra geras“, – aiškina mitybos specialistė.
Svarbu pastebėti ir tai, kad esant tam tikriems sveikatos sutrikimams, šios formos papildai galimai yra naudingesni. „Remiantis tyrimais, demencijos, psichozės atveju, kai buvo nustatytas vitamino B12 trūkumas, būtent tokios formos papildai efektyviai pakėlė B12 lygį“, – teigia T. Šliažaitė-Miller.
Hidroksokobalaminas: sprendimas esant dideliam trūkumui
Trečioji arba naujos kartos vitamino B12 forma – hidroksokobalaminas organizme konvertuojamas į metilkobalaminą. „Šio tipo kobalaminas yra dažnai skiriamas esant dideliam B12 trūkumui. Hidroksokobalaminas yra puikiai įsisavinamas ir toleruojamas, tinka, kai visos kitos formos neveikia“, – teigia T. Šliažaitė-Miller.
Mitybos specialistė pabrėžia, kad efektyvus vitamino B12 lygio pakėlimas priklauso ir nuo skrandžio darbo, ir nuo žarnyno mikrobiotos. Tyrimai rodo, jog būtent hidroksokobalamino forma išsilaiko kraujotakoje žymiai ilgesnį laiką, ir tokio tipo B12 formą gamina mūsų žarnyno mikrobiota.
Gana didelės B12 molekulės pasisavinimas – ilgas procesas, ir jo sėkmė priklauso ne tik nuo vidinio faktoriaus, bet ir papilduose naudojamos jos struktūros. Pavyzdžiui, į mikrokapsules įkapsuliuotos hidroksokobalamino molekulės pasisavinamos plonojo žarnyno ląstelėse, net ir esant pakitusiam skrandžio rūgštingumui, nes mikrokapsulės veikia tarsi pernašos sistemos.
Vitamino B12 trūkumas: simptomai ir ilgalaikės pasekmės
Didelis vitamino B12 trūkumas lemia būklę, vadinamą mažakraujyste. Mažakraujystės rūšis, kai organizmui trūksta kobalamino ir (arba) folio rūgšties, yra megaloblastinė anemija. Tokia diagnozė – antra dažniausia po geležies stygiaus anemijos.
Kobalamino stoką jau galima įtarti, jei atlikti kraujo tyrimai rodo mažesnę nei 148 pmol/l vitamino B12 koncentraciją. Simptomai, būdingi B12 anemijai, yra atminties praradimas, nuotaikų kaita, apatija, rankų ir kojų tirpimas, raumenų skausmai, sutrikusi eisena ir orientacija, nemiga, migrena, šlapimo pūslės ir vidurių sutrikimai, raudonas, tinstantis liežuvis.
„Ilgalaikės vitamino B12 deficito pasekmės – sutrikusi raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, nervų sistemos normalus darbas, negrįžtami smegenų, ypač atminties pažeidimai, depresija, migrena. Senatvėje B12 trūkumas gali prisidėti prie Alzheimerio ar demencijos atsiradimo“, – reziumuoja T. Šliažaitė-Miller, pabrėždama ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo svarbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.