Nuovargis, nepraeinantis net po savaitgalio ar atostogų, dažnesni peršalimai, galvos skausmai ar besitęsiantys virškinimo sutrikimai – tai gali būti ženklai, kad organizmas jau kurį laiką gyvena streso režimu. Vaistininkė Birutė Pockevičiūtė-Tarasovė pabrėžia nematomą ryšį tarp emocinės būklės ir fizinės sveikatos, akcentuodama, kad ilgalaikis stresas paveikia praktiškai visą organizmą – nuo imuniteto iki širdies ir kraujagyslių sistemos ar net odos.
Nematomas Emocijų Ryšys su Kūnu
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai patvirtina, kad emocinė ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios. Kartais emocinė įtampa pasireiškia fiziniais simptomais, kurių neįmanoma paaiškinti atliekamais tyrimais – tai vadinama psichosomatika. Žmogui gali pasireikšti galvos skausmai, nugaros ar raumenų skausmas be traumos, širdies permušimai, virškinimo sutrikimai (refliuksas, pykinimas, skrandžio ar pilvo skausmai), tuštinimosi pokyčiai, nuolatinis nuovargis ir bendras silpnumas. Šie simptomai dažnai indikuoja, kad organizmas yra emociškai pervargęs, net jei pats asmuo to dar aiškiai nesuvokia.
„Mūsų emocinė būsena tiesiogiai veikia autonominę nervų sistemą ir vadinamąją pagumburio–hipofizės–antinksčių ašį, kuri užtikrina žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie naujų situacijų, pokyčių, susijusių su stresu. Tai reiškia, kad kiekviena mūsų emocija – tiek teigiama, tiek neigiama – sukelia realius biologinius procesus organizme“, – teigia vaistininkė B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Kortizolis: Tylusis Streso Mediatorius
Nors emocinės sveikatos stiprinimas, reguliarus fizinis aktyvumas, meditacija ar buvimas gamtoje gali sumažinti streso hormono kortizolio kiekį ir slopinti uždegiminius procesus, neigiamos emocijos veikia priešingai. Ilgai jaučiamas nerimas, pyktis, liūdesys ar baimė gali sukelti lėtinį stresą, kuris pamažu išbalansuoja organizmą.
„Ilgalaikio streso metu antinksčiai nuolat išskiria hormoną kortizolį, o jo rodikliai nesikeičia nei ryte, nei vakarop. Aukštas kortizolio kiekis organizme ilguoju laikotarpiu gali lemti nemigą, nuovargį, aukštą kraujospūdį, silpnesnį imunitetą ar net svorio augimą“, – aiškina B.
Pockevičiūtė-Tarasovė. Kai stresas tampa nuolatinis, organizmas nespėja atsistatyti ir pradeda dirbti avariniu režimu. Pirmiausia sutrinka hormonų balansas, silpnėja imuninė sistema, kadangi kortizolis slopina imuninių ląstelių veiklą. Lėtinis stresas taip pat skatina uždegiminių medžiagų – citokinų – gamybą, o tai gali lemti sisteminį uždegimą, susijusį su daugeliu lėtinių ligų.
Dažnai nukenčia ir virškinimo sistema – atsiranda pilvo skausmai, dirgliosios žarnos sindromas. Ilgalaikis stresas siejamas su 2 tipo cukriniu diabetu, nutukimu, bei didelis kortizolio kiekis susijęs ir su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimeris ar Parkinsonas.
Kas Patiria Didžiausią Riziką?
Vaistininkė pabrėžia, kad didžiausią fizinės sveikatos pablogėjimo dėl streso riziką patiria žmonės, dirbantys intensyvų darbą, patiriantys nuolatinį emocinį spaudimą ar konfliktus. Taip pat dažniau nukenčia jauni žmonės, moterys, asmenys, jaučiantys didelę atsakomybę – pavyzdžiui, medikai, mokytojai ar vadovai.
„Rizika didėja ir tiems, kurie išgyvena didelius gyvenimo pokyčius – netektis, skyrybas, finansinius sunkumus. Taip pat žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis ar besirūpinantys artimaisiais“, – pasakoja B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Kaip Padėti Organizmui Atsigauti?
Pasak vaistininkės, vienas paprasčiausių būdų padėti sau yra fizinis aktyvumas. Net 10 minučių greito ėjimo gali sumažinti kortizolio kiekį ir paskatinti endorfinų – geros savijautos hormonų – išsiskyrimą. Ne mažiau svarbus kokybiškas miegas, leidžiantis atsistatyti nervų sistemai, bei subalansuota mityba, palaikanti žarnyno mikrobiotą, kuri tiesiogiai susijusi su emocine būkle.
„Esant lengvam nerimui ar įtampai, dažnai rekomenduojami augaliniai preparatai, pavyzdžiui, su valerijonų ekstraktu, kuris pasižymi raminamuoju poveikiu ir gali padėti lengviau užmigti. Jei pagrindinė problema – sutrikęs miegas, gali būti naudingas melatoninas, galintis padėti atstatyti miego ciklą, ypač jei jis išsibalansavęs dėl streso ar įtampos. Visgi jį vartoti gali ne visi, todėl geriausia prieš tai pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Užmigimą palengvinti gali ir vaistinė melisa, kitos raminančių savybių turinčios vaistažolės“, – sako B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į bendrą organizmo stiprinimą. Pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys prisideda prie normalios smegenų veiklos ir gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai. Tuo tarpu vitaminas D svarbus ne tik imuninei sistemai, bet ir emocinei savijautai – jo trūkumas dažnai siejamas su energijos stoka, prastesne nuotaika ar net depresijos simptomų išryškėjimu.
Kada Kreiptis į Specialistus?
Vaistininkė pabrėžia, kad svarbiausia – įsivertinti savo būklę ir suprasti, kada padės įpročių keitimas, o kada verta kreiptis pagalbos į specialistus. Jei nuovargis, nerimas ar miego sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, trukdo kasdieniam gyvenimui ar stiprėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą, ypač jei pasireiškia nuolatinis nerimas, verksmingumas, panikos atakos ar depresinė būklė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.