Vanduo – gyvybės šaltinis ir pagrindinė mūsų organizmo statybinė medžiaga. Ypač šiltuoju metų laiku, kai didesnis vandens poreikis yra akivaizdus, būtina ne tik užtikrinti pakankamą jo kiekį, bet ir pasirinkti tinkamą rūšį. Nors centralizuotai tiekiamas vandentiekio vanduo Lietuvoje yra saugus vartoti, natūralus mineralinis vanduo, išgautas iš giliųjų žemės klodų, dėl jame esančių mineralų yra biologiškai vertingesnis ir papildo mūsų mitybą svarbiomis medžiagomis. Ilgus šimtmečius formuodamasis druskinguose žemės kloduose, jis natūraliai praturtinamas ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis.
Perkant vandenį parduotuvėje, svarbu atkreipti dėmesį į etiketę, mat ne visi mineraliniai vandenys yra vienodai vertingi ir pasižymi ta pačia mineralizacija ar sudėtimi. Būtent sudėtis nulemia vandens naudą mūsų organizmui.
Siera ir sulfatai: kodėl jie būtini jūsų mitybai?
Siera yra vienas iš aštuonių cheminių elementų, kurių kiekiai žmogaus organizme yra didžiausi. Jos randama įvairiuose maisto produktuose: kiaušiniuose, svogūnuose, brokoliuose, mėsoje, jūros gėrybėse. Manoma, kad apie 10 procentų viso suvartojamo sieros kiekio gaunama su geriamuoju vandeniu.
Geras sieros šaltinis, pavyzdžiui, yra negazuotas natūralus mineralinis vanduo „Tichė“, kuriame sulfatų (SO42-) kiekis siekia apie 830 mg/L, o bendra mineralizacija – 1378 mg/L. Tai vidutinės mineralizacijos, silpnai šarminis kalcio (Ca) ir magnio (Mg) sulfatinio tipo mineralinis vanduo, kurio pH vertė yra 7,94. Kalcio ir magnio santykis šiame vandenyje yra sveikatai palankus ir sudaro apie 2,7.
Sieros ir sulfatų poveikis organizmo sveikatai
Siera yra amino rūgščių metionino ir cisteino sudėtinė dalis – šios amino rūgštys gyvybiškai svarbios palaikant organizmo funkcijas. Moksliniai tyrimai atskleidžia įdomius faktus: pavyzdžiui, Islandijos gyventojams rečiau diagnozuojama depresija, širdies ir kraujagyslių ligos bei cukrinis diabetas, lyginant su Šiaurės Amerikos gyventojais. Tai gali būti siejama ir su padidėjusiu ugnikalnių aktyvumu Islandijoje, dėl kurio tiek geriamajame vandenyje, tiek augaluose, mėsoje ir jūros gėrybėse aptinkami padidėję sieros kiekiai.
Sulfatai kepenyse sujungia kai kurias sveikatai pavojingas medžiagas, tokias kaip fenolis ar įvairių vaistų skilimo produktai, paversdami jas vandenyje tirpesniais junginiais, kurie lengviau pašalinami per inkstus su šlapimu. Tokiu būdu sulfatai aktyviai dalyvauja organizmo detoksikacijoje. Be to, jie sujungia steroidinių hormonų perteklių, padėdami palaikyti reikiamą šių biologiškai aktyvių medžiagų aktyvumą organizme.
Moksliniai duomenys rodo, kad riebaluose tirpi veikli vitamino D3 forma 25(OH)D, susijungusi su sulfatais, tampa tirpesnė vandenyje. Nors nenustatyta, kad ši vitamino D forma tiesiogiai įtakotų kalcio apykaitą, manoma, kad ji gali skatinti imunitetą ir palankiai veikti širdies bei kraujagyslių ligų eigą. Taip pat aprašoma, kad cholesterolio sulfatas (ne pats cholesterolis) įgyja fizinį krūvį ir tampa labiau poliniu dariniu, todėl tampa tirpesnis vandenyje ir gali patekti į raumenų ląsteles, kur paskatina geresnį gliukozės patekimą ir panaudojimą energijai.
Kiti svarbūs mineralai: kalcis ir magnis
Kalcis (Ca) yra nepaprastai svarbus mūsų organizmui. Pavyzdžiui, mineraliniame vandenyje „Tichė“ jo koncentracija sudaro apie 220 mg/L, kai rekomenduojama paros norma yra apie 900 mg. Tai rodo, kad natūralus mineralinis vanduo gali būti puikus kalcio šaltinis. Kalcis palaiko kaulinio audinio tankumą kauluose ir dantyse, dalyvauja organizmo terpės rūgštingumo palaikyme, užtikrina kraujo krešėjimą, svarbus raumenų susitraukimams, nervinio impulso perdavimui ir širdies raumens veiklai (stiprina širdies susitraukimus).
Magnis (Mg) taip pat atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas. Mineraliniame vandenyje „Tichė“ jo kiekis yra apie 78 mg/L, kai paros poreikis siekia 300-350 mg. Magnio sulfatas pasižymi vidurius laisvinančiu veikimu, todėl šio tipo mineralinis vanduo gali būti naudingas asmenims, turintiems tuštinimosi sutrikimų. Magnis įeina į daugelio fermentų, dalyvaujančių medžiagų apykaitoje, sudėtį, palaiko kaulinio audinio tankumą, didina kalcio tirpumą šlapime (mažina inkstų akmenligės riziką), lengvina raumenų spazmų ir mėšlungio simptomus, mažina nuovargį ir jautrumą stresui.
Svarbu paminėti, kad tam tikrame natūraliame mineraliniame vandenyje, pavyzdžiui, „Tichė“, randami santykinai nedideli natrio (Na) ir chloro (Cl) kiekiai (atitinkamai apie 60 mg/L ir 35 mg/L). Žinoma, kad per didelis natrio chlorido kiekis geriamajame vandenyje gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl toks vanduo gali būti ypač naudingas asmenims, turintiems polinkį į padidėjusį arterinį kraujo spaudimą.
Gazuotas ar negazuotas: kokį vandenį rinktis?
Visos vandens rūšys gali būti prisotintos anglies dvideginiu ir tapti gazuotomis. Gazuotą vandenį patartina rinktis tik suaugusiems, sveikiems žmonėms, nes jis aktyvina skrandžio ir žarnyno motoriką bei sekrecinių liaukų veiklą, greičiau malšindamas troškulį.
Tačiau sergant virškinimo sistemos ligomis, tokiomis kaip gastritas ar opaligė, anglies dvideginis gali dirginti skrandį ir sukelti nemalonius simptomus – rėmenį, skausmą ar žagsulį. Todėl asmenims, turintiems tokių problemų, rekomenduojama rinktis negazuotą mineralinį vandenį.
Gyventojų apklausų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (54 proc.) renkasi lietuvišką natūralų mineralinį vandenį. Lietuva išsiskiria net 16 registruotų mineralinio vandens šaltinių, iš kurių išgaunamas tiek mažos, tiek vidutinės, tiek ir aukštos mineralinių druskų koncentracijos vanduo. Tai unikalus bruožas, kuriuo toli gražu ne visos šalys gali pasigirti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.