Europos širdies sveikatos tyrimas „Euro Heart Index“, apimantis 30 šalių, atskleidė rimtus iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir priežiūros srityje. Vertinant keturias pagrindines sritis – prevenciją, medicinines procedūras, priežiūros prieinamumą bei sveikatos rezultatus pagal 30 skirtingų rodiklių – Lietuvos rezultatai parodė, kad širdies ligų rizikos veiksniai šalyje išlieka itin aukšti.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Raimondas Kubilius pabrėžė, kad daugiausia įtakos blogiems rodikliams turi pagrindinių rizikos veiksnių paplitimas. Šalyje daugiau nei ketvirtadalis suaugusiųjų kenčia nuo nutukimo, kas yra itin pavojingas faktorius širdies būklei. Be to, viena suaugusiųjų gyventojų dalis vidutiniškai sunaudoja per 13 litrų alkoholio per metus, o rekomenduojamo vaisių ir daržovių suvartojimo lygis siekia tik menkus 400 gramų per dieną. Tokie skaičiai neabejotinai prisideda prie padidėjusio arterinio kraujospūdžio ir cholesterolio lygio bei didėjančių širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.
Fizinio aktyvumo trūkumas ir jaunosios kartos sveikatos iššūkiai
Ypač nerimą kelia vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo lygis. Tyrime pažymėta, kad Lietuvoje bendrojo lavinimo mokyklose fizinės kultūros pamokų skaičius vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad ateities kartos širdies sveikatos perspektyvos neatrodo labai šviesios. Lietuvos širdies asociacijos vadovas pabrėžia, kad mažas fizinis aktyvumas kartu su rūkymu, nutukimu, netinkama mityba ir stresu gali paspartinti aterosklerozės vystymąsi – procesą, kuris gali smarkiai apsunkinti net jaunų žmonių širdies darbą.
Doc. R. Kubiliaus teigimu, net ir palyginus su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos situacija nepranaši. Pavyzdžiui, Latvijoje nutukimo problemų yra mažiau, o Lenkijoje privalomo vaikų fizinio lavinimo norma yra aukštesnė. Be to, alkoholio vartojimo rodikliai Lietuvoje yra tarp aukščiausių regione, kas dar labiau blogina visuomenės sveikatą.
Prevencijos svarba ir galimi sprendimai
Sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė akcentuoja, kad tokie ekspertiniai tyrimai padeda suprasti realią Lietuvos situaciją ir palyginti ją su kitomis šalimis.
Tai leidžia identifikuoti sritis, kurios reikalauja skubių pokyčių ir investicijų. Pagal esamas programas, 40-55 metų vyrai bei 50-65 metų moterys turi galimybę nemokamai išsitirti ir sužinoti savo širdies ligų rizikos lygį, taip pat gauti individualų sveikatos priežiūros planą.
Tačiau svarbiausia, pasak viceministrės, – skatinti visuomenę aktyviau naudotis prevencinėmis paslaugomis, gyventi sveikiau, reguliariai sportuoti ir tinkamai maitintis. Tai padėtų sumažinti širdies ligų riziką ir pagerinti bendrą gyventojų sveikatą.
Europos širdies indeksas – rimtas signalas sveikatos sistemos tobulinimui
Tyrimo rezultatai priverčia susimąstyti apie sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą širdies ligų valdymo srityje. Neadekvatus rizikos veiksnių koregavimas ir priežiūros trūkumai tampa didžiulėmis kliūtimis geresniems rezultatams. Tačiau Lietuvoje jau yra įgyvendinama kelios prevencinės programos ir modernios gydymo sistemos, tokios kaip ūminių insulto ir miokardo infarkto klasterių sistema, kurios ateityje turėtų pagerinti šalies širdies rodiklius.
Specialistai pabrėžia, kad realūs pokyčiai įmanomi tik kompleksiškai gerinant gyvenimo kokybę: skatinant sveikesnį gyvenimo būdą, didinant prevencijos paslaugų prieinamumą ir stiprinant visuomenės švietimą. Dar daugiau dėmesio turėtų būti skiriama vaikų ir jaunuolių fiziniam aktyvumui, nes tai yra investicija į ateities kartų sveikatą.
Lietuvos širdies ligų epidemiologinė situacija yra rimtas iššūkis, kuris reikalauja ne tik sveikatos sektoriaus, bet ir visos visuomenės bendrų pastangų. Tik aktyviai imantis priemonių galima tikėtis pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ir mažinti šių ligų keliamą naštą šalyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.