Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar dažnai vengia fizinio aktyvumo. Nacionalinės sporto agentūros užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa atskleidžia, kad pagrindinės to priežastys yra motyvacijos stoka ir laiko trūkumas. Nepaisant daugybės žinomų fizinio aktyvumo teigiamų poveikių, beveik pusė apklaustųjų nemato sporto prasmės savo gyvenime.
Fizinio aktyvumo stoka – svarbi visuomenės sveikatos problema
Tyrimo duomenys rodo, kad 43 procentai apklaustųjų yra fiziškai neaktyvūs arba užsiima nepakankama fizine veikla. Iš jų 44 proc. nenurodo jokio poreikio ar prasmės sportuoti. Ši tendencija kelia nerimą, nes reguliari fizinė veikla yra viena iš pagrindinių sveikatos stiprinimo priemonių ir svarbi prevencija nuo daugelio lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ar nutukimas.
Be to, 38 proc. apklaustųjų nurodo, kad jiems trūksta energijos ir valios imtis fizinio aktyvumo. Tai dažna psichologinė kliūtis, kuri dažnai siejama su nuovargiu, stresu ar net depresijos požymiais. Ši problema gali dar labiau gilėti, jei nėra tinkamos paramos ir skatinimo iš aplinkos ar artimųjų.
Laiko trūkumas ir kiti pasyvaus gyvenimo būdo veiksniai
Maždaug trečdalis respondentų (34 proc.) pažymi, kad sportui tiesiog neturi laiko. Ši priežastis atspindi šiuolaikinio gyvenimo tempą, kai darbo, šeimos ir kitų įsipareigojimų gausa nepalieka pakankamai laisvo laiko saviugdai ar sveikatai stiprinti. Reikėtų pabrėžti, kad net nedidelės, bet sistema veiklos formos, pavyzdžiui, 15 minučių pasivaikščiojimas, gali turėti teigiamą įtaką sveikatai.
Kiti dažniau nurodomi priežasčių veiksniai yra silpna sveikata ar negalia, kurią mini maždaug trečdalis neaktyvių žmonių. Taip pat vyresnis amžius, alternatyvūs laisvalaikio pomėgiai ir baimė patirti traumą stabdo fizinį aktyvumą. Šis faktas pabrėžia būtinybę suteikti saugias, prieinamas ir pritaikytas fizinio aktyvumo formas bet kurio amžiaus žmonėms.
Sporto infrastruktūros ir kainų veiksniai – mažiau svarbūs
Įdomu, kad sporto infrastruktūros trūkumas ar brangios sporto paslaugos buvo nurodytos gana retai – atitinkamai 5 ir 6 procentai apklaustųjų. Tai leidžia manyti, kad daugeliui žmonių svarbesnės psichologinės ir laiko valdymo problemos nei infrastruktūros prieinamumas.
Tačiau, nepaisant to, šios kliūtys vis dar gali būti aktualios specifinėse bendruomenėse ar regionuose, todėl būtina nuolat analizuoti ir gerinti sporto paslaugų prieinamumą bei skatinti platesnį fizinio aktyvumo vartojimą.
Motyvacijos trūkumas ir galimybės skatinimas
Beveik pusė neaktyvių respondentų nežino, kas galėtų juos paskatinti sportuoti. Aukštas nežinojimo lygis rodo poreikį geriau informuoti ir įtraukti gyventojus įvairiomis motyvacijos stiprinimo priemonėmis, įskaitant švietimą, socialinę paramą ir įdomias sporto veiklas.
Kita dalis nurodo, kad jie galėtų būti aktyvesni tik geresnės sveikatos dėka, o 13 procentų yra visiškai nepasiekiami motyvacijos prasme. Tokia grupė reikalauja specializuotų intervencijų, kurios apimtų tiek fizinę reabilitaciją, tiek psichologinę pagalbą.
Apibendrinimas ir iššūkiai ateičiai
Apklausa, kurią atliko „Baltijos tyrimų“ 2024 m. lapkričio mėnesį, apėmė 1019 suaugusių Lietuvos gyventojų ir atskleidė svarbias visuomenės sveikatos tendencijas. Šių duomenų pagrindu būtina skirti daugiau dėmesio fizinio aktyvumo skatinimui, ypatingai sprendžiant motyvacijos, laiko valdymo bei sveikatos problemas.
Visuomenės sveikatos politikos formuotojams, sveikatos specialistams bei visuomenės organizacijoms svarbu kurti integruotas prevencines programas, kurios būtų pritaikytos skirtingoms gyventojų grupėms ir skatintų ilgalaikį fizinį aktyvumą. Taip pat verta nuosekliai informuoti visuomenę apie fizinio aktyvumo naudą ir pasiūlyti patrauklias, įtraukiančias bei lengvai pasiekiamas veiklos formas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.