Naujausi tarptautiniai tyrimai atskleidžia svarbias įžvalgas apie COVID-19 vakcinų efektyvumą ne tik ūmios ligos metu, bet ir ilgalaikių pokovidinių simptomų atsiradimo prevencijoje. Apžvelgiant 15 skirtingų pasaulio šalių mokslinių darbų duomenis, aiškėja, kad vakcinacija yra esminis veiksnys tiek apsaugant nuo sunkių ligos simptomų, tiek mažinant ilgalaikius pokovidinio sindromo sutrikimus.
Vakcinacija ir jos poveikis pokovidiniam sindromui
Tyrimų rezultatų analizė rodo, kad nors pasiskiepijusieji gali susirgti COVID-19, jų ligos eiga dažniausiai būna lengvesnė, o rizika patirti ilgalaikius simptomus žymiai mažesnė. Asmenys, gavę dvi vakcinos dozes (įskaitant „Pfizer“, „AstraZeneca“, „Moderna“ ar vieną „Janssen“), dvigubai rečiau skundžiasi pokovidinio sindromo simptomais, trunkančiais ilgiau nei 28 dienas nuo infekcijos pradžios, palyginus su nepasiskiepijusiais arba nepilnai vakcinuotais žmonėmis.
Pastebėta, jog vakcinų apsauga nuo pokovidinio sindromo yra ryškesnė vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų grupėje. Tokiu būdu vakcinacija ne tik sumažina ūmios ligos pavojų, bet ir gali ženkliai sumažinti ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai.
Vakcinacija po užsikrėtimo: ar verta?
Įdomu tai, kad skiepai gali būti naudingi ir tiems, kuriems jau pasireiškė pokovidinis sindromas – tyrimai rodo, jog vakcinacija po COVID-19 infekcijos palengvina ilgalaikių simptomų eigą, o jų intensyvumas mažėja greičiau nei žmonėms, kurie nesiskiepijo. Potencialūs simptomai, tokie kaip nuovargis, dusulys po fizinės veiklos, raumenų ir sąnarių skausmai, kurie gali tęstis virš keturių savaičių nuo pasveikimo, dažnai mažėja per kelias savaites nuo vakcinacijos.
Pokyčiai Lietuvoje: moksliniai tyrimai ir situacija gydymo įstaigose
Lietuvoje COVID-19 ir pokovidinis sindromas yra aktyviai tiriami medicinos institucijų. Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovo doc. dr. Tomo Tamošuičio teigimu, iki 30 % reanimacijos ligonių sudaro pacientai, gydomi dėl pokovidinių komplikacijų. Reabilitacijos klinikos tyrimai atskleidžia, jog net 9 proc. persirgusiųjų serga pokovidiniu sindromu, kai simptominiai sutrikimai išlieka ilgiau nei keturias savaites.
Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, kas dešimta COVID-19 infekcija gali pereiti į lėtinę formą, o daugelis pacientų prieš užsikrėtimą neturėjo sunkių gretutinių ligų ir vertino savo sveikatą kaip gerą ar puikią. Tokie duomenys rodo, kad ligos poveikis gali būti netikėtai reikšmingas ir sveikiems žmonėms.
Švietimas ir kvietimas dalyvauti tyrimuose
Siekiant geriau suprasti ir valdyti šį sudėtingą sindromą, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija kviečia pokovidinio sindromo simptomus jaučiančius asmenis prisidėti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų bei Karolinskos Instituto organizuojamo tyrimo užpildant anketą. Šių duomenų rinkimas padės giliau išanalizuoti pokyčius sveikatos būklėje ir kurti veiksmingesnes gydymo strategijas.
Apibendrinant, vakcinacija išlieka svarbiausiu ir efektyviausiu būdu apsisaugoti nuo COVID-19 sunkios ligos formos ir sumažinti ilgalaikių sveikatos sutrikimų riziką. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad nepaisant galimų klinikinių atvejų po vakcinacijos, jos nauda sveikatai yra akivaizdi ir svarbi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.