Nuo pat vaikystės girdime įvairių „tiesų“ apie sveikatą, kurios neretai perduodamos iš kartos į kartą. Tačiau ar visos jos atlaiko mokslo patikrinimą? Daugelis populiarių įsitikinimų tėra giliai įsišakniję mitai, kurie gali ne tik klaidinti, bet ir trukdyti priimti teisingus sprendimus dėl savo gerovės. Pristatome 10 dažniausiai pasitaikančių sveikatos mitų, kuriuos paneigia naujausi tyrimai ir specialistų išvados.
1. Vienas obuolys per dieną apsaugo nuo gydytojų?
Posakis „vienas obuolys per dieną ir daktarų nereikia“ yra bene vienas žinomiausių. Tiesa, obuoliai yra puikus vitamino C ir skaidulų šaltinis, naudingas virškinimui ir bendrai savijautai. Tačiau jie jokiu būdu nėra panacėja nuo visų ligų. Nors sveika mityba yra esminė stipriam imunitetui, vien obuoliai negali apsaugoti nuo virusų, bakterijų ar rimtesnių sveikatos sutrikimų. Reguliari profilaktika, vakcinacija nuo gripo ir laiku atlikti tyrimai išlieka nepakeičiami siekiant išsaugoti sveikatą.
2. Pienas stiprina kaulus?
Dešimtmečius pieno pramonės sėkmingai diegta idėja apie pieną kaip pagrindinį kaulų stiprinimo šaltinį yra dar vienas mitas. Nors piene yra kalcio ir vitamino D, keli moksliniai tyrimai parodė, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp didelio pieno vartojimo (ar kalcio ir vitamino D papildų) ir retesnių kaulų lūžių. Svarbiau yra subalansuota mityba, kurioje gausu įvairių kalcio šaltinių (žaliųjų lapinių daržovių, sėklų, riešutų) ir pakankamas fizinis aktyvumas, stimuliuojantis kaulų tankio palaikymą.
3. Šokoladas sukelia spuogus?
Šis teiginys kankina ne vieną paauglį ir suaugusįjį. Tačiau mokslas sako ką kita. Atlikus tyrimus, kurių metu savanoriai vartojo skirtingus šokolado kiekius, nebuvo pastebėtas joks koreliacinis ryšys tarp šokolado vartojimo ir spuogų skaičiaus pokyčių. Tai reiškia, kad nei šokoladas, nei jame esantys riebalai tiesiogiai nesukelia spuogų. Dažniausiai spuogų atsiradimą lemia hormonų pokyčiai, genetika, stresas ar kitos priežastys.
4. Peršalus negalima valgyti ledų?
Seniai gajus įsitikinimas, kad peršalus reikėtų vengti šaltų maisto produktų, ypač ledų, yra neteisingas. Mintis, jog pieno produktai skatina gleivių išsiskyrimą, yra mitas. Priešingai, tyrėjai teigia, kad šalti pieno produktai gali netgi palengvinti gerklės skausmą ir diskomfortą. Be to, jie suteikia papildomų kalorijų, kurios yra itin svarbios organizmui kovojant su infekcija, ypač kai apetitas sumažėjęs.
5. Penkių sekundžių taisyklė?
Kiekvienas esame tai patyrę – skanus kąsnelis išsprūsta iš rankų ir atsiduria ant žemės. Dažnai paguodžiame save, kad jei pakelsime per penkias sekundes, viskas bus gerai. Deja, tai tėra saviapgaulė. Bakterijos gali užteršti maistą akimirksniu, per milisekundes. Tyrimai rodo, kad drėgnas maistas linkęs surinkti daugiau bakterijų nei sausas, tačiau svarbiausias veiksnys yra paviršiaus, ant kurio maistas nukrito, švara. Joks „saugus laikas“ čia neegzistuoja.
6. Cukrus sukelia priklausomybę, prilygstančią kokainui?
Knygos „Fat Chance“ autorius dr. Robertas Lustigas rašo, kad cukrus stimuliuoja malonumų centrus smegenyse tokiu pačiu būdu, kaip tai daro tabakas, alkoholis, kokainas ar net heroinas – ir prie cukraus lygiai taip pat priprantama. Tačiau mitybos įpročių specialistas Hishamas Ziauddenas pabrėžia, kad neurologijos mokslininkai kol kas negali aiškiai apibrėžti ir užfiksuoti šios priklausomybės ribų neurografijoje. Nors cukrus veikia smegenų apdovanojimo sistemą, jo poveikis ir priklausomybės mechanizmas vis dar yra diskusijų objektas mokslo bendruomenėje.
7. Cukrus vaikams sukelia hiperaktyvumą?
Šis mitas ypač gajus tarp tėvų. Daugybė mokslinių tyrimų bandė įrodyti tiesioginį ryšį tarp cukraus vartojimo ir padidėjusio vaikų aktyvumo, tačiau nė vienam to nepavyko padaryti. Manoma, kad šis mitas atsirado 1974 metais, kai dr. Williamas Crookas laiške JAV Pediatrijos akademijai išsakė savo asmeninę nuomonę apie cukrų kaip hiperaktyvumo priežastį, nepateikdamas jokių mokslinių įrodymų. Taigi, vaikų elgesį dažniau veikia aplinka, bendra savijauta ir kitos priežastys, o ne suvalgytas saldumynas.
8. Nuo rupūžių galima užsikrėsti karpomis?
Rupūžės ir varlės yra nekaltos šio mito aukos. Drąsiai galite jas stebėti ar net atsargiai liesti – jos negali jūsų užkrėsti karpomis. Karpas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris perduodamas tik tarp žmonių, dažniausiai tiesioginio kontakto būdu, pavyzdžiui, paspaudus ranką. Tad, nors gyvūnus reikėtų palikti ramybėje, dėl karpų nerimauti neverta.
9. Žmonės užsikrėtė ŽIV lytiškai santykiaudami su beždžionėmis?
Tai yra giliai įsišaknijęs ir klaidingas mitas apie ŽIV kilmę. ŽIV neperėjo iš beždžionės į žmogų lytiniu keliu. Mokslininkai patvirtino, kad virusas persidavė per medžioklę, kai Afrikoje žmonės medžiojo ir žalojo užkrėstas beždžiones. Infekcija įvyko per kraują, o vėliau virusas prisitaikė prie žmogaus organizmo ir evoliucionavo į ŽIV.
10. Morkos leidžia geriau matyti naktį?
Morkos yra puikus vitamino A šaltinis, kuris, be abejo, yra svarbus akių sveikatai ir padeda palaikyti gerą regėjimą. Tačiau net ir suvalgius didelį kiekį morkų, stebuklingas naktinis regėjimas neatsiras. Šis mitas atsirado Antrojo pasaulinio karo metu kaip britų propagandos kampanijos dalis. Jie siekė nuslėpti savo naujų radarų technologiją, kuri leido bombonešių pilotams efektyviai veikti naktį, teigdami, kad tai – morkų vartojimo nuopelnas. Taigi, nors morkos naudingos akims, jos nepaverčia mūsų naktiniais plėšrūnais.
Svarbu kritiškai vertinti informaciją ir remtis moksliškai patvirtintais faktais. Atminkite, kad jūsų sveikata – jūsų rankose, ir teisinga informacija yra pirmas žingsnis link atsakingos savęs priežiūros.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.