Privalomasis sveikatos draudimas suteikia teisę apdraustiems asmenims gauti medicinos paslaugas viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose be papildomo mokėjimo. Tačiau nemažai pacientų susiduria su situacija, kai gydymo įstaigose jiems tenka mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Dažnai priežastis – nepakankamai aiški ar klaidinanti informacija, kurią teikia gydymo įstaigos. Šis faktas kelia daug klausimų ir nepasitenkinimo tarp gyventojų.
Kas turi teisę nemokamai gauti medicinos paslaugas?
Asmenys, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi teisę nemokamai gauti tam tikras medicinos paslaugas viešosiose bei privačiose gydymo įstaigose, kurios turi sutartis su ligonių kasomis. Teisės aktai įpareigoja šias įstaigas skelbti aiškią, suprantamą informaciją apie paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Visa ši informacija privalo būti lengvai prieinama, ypač gydymo įstaigų interneto svetainėse.
Dažnos problemos ir informacijos trūkumai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa atliko tyrimą, patikrindama, kaip 129 viešosios ir privačios gydymo įstaigos pateikia informaciją apie kompensuojamas paslaugas. Rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė įstaigų šios informacijos visai neskelbia arba skelbia labai neaiškiai bei sunkiai randamai. Dažnai skelbimuose nurodomos tik mokamos ar iš dalies mokamos paslaugos, o apie valstybės apmokamas – ne. Be to, kai kurios įstaigos taiko mokestis tik už paslaugas pacientams, kurie nėra prisiregistravę prie tos konkrečios įstaigos, net jei jie turi gydytojo siuntimą.
Kaip išvengti neteisingų mokėjimų?
Pacientai turėtų žinoti, kad už gydymą, tyrimus ar procedūras nemokama, jei:
- Asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
- Jis kreipiasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa.
- Gauta paslauga suteikiama pagal nustatytą eilę.
Be to, šeimos gydytojo paslaugas būtina gauti toje įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs. Norint kreiptis pas specialistus arba atlikti tyrimus, dažniausiai reikalingas gydytojo siuntimas. Tačiau būtinąją pagalbą ir dermatologo konsultaciją galima gauti be siuntimo.
Pacientų teisės ir mokėjimų ginčai
Jei gydymo įstaigoje prašoma sumokėti už paslaugą, kurios turėtų būti apmokamos ligonių kasos lėšomis, pacientas turi teisę reikalauti paaiškinimo. Pirmiausia rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei atsakymas netenkinantis, galima pateikti skundą teritorinei ligonių kasai. Įrodžius, kad mokėjimas buvo nepagrįstas, įstaiga privalo grąžinti pacientui neteisėtai sumokėtus pinigus.
Pavyzdžiui, pernai Vilniaus TLK sulaukė 15 skundų dėl mokėjimo už medicinos paslaugas, iš kurių 9 buvo pagrįsti, o pacientų grąžinta suma siekė apie 3,5 tūkst. eurų. Po kontrolinių patikrinimų pacientams grąžinta per 36 tūkst. eurų.
Kokios paslaugos gali pareikalauti papildomų išlaidų?
Atkreiptinas dėmesys, kad pacientai gali pasirinkti papildomas ar brangesnes paslaugas, kurios nėra kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, pavyzdžiui, kosmetinę chirurgiją, akupunktūrą, sveikatos tikrinimą vairuotojo pažymėjimui gauti ir pan. Tokiu atveju mokėjimas už paslaugą yra pateisinamas, tačiau net ir tada pacientui reikia mokėti tik skirtumą tarp įstaigos taikomos kainos ir kompensuojamosios paslaugos kainos.
Kaip išvengti klaidinančios informacijos ir papildomų išlaidų?
Norint tinkamai pasiruošti vizitui pas gydytoją, patariama iš anksto patikrinti gydymo įstaigos interneto svetainę, susipažinti su teikiamomis paslaugomis ir jų apmokėjimo tvarka. Jei kyla neaiškumų, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į įstaigos administraciją ar konsultantus. Šis tiesioginis bendravimas padės aiškiai suprasti, už ką pacientas turi mokėti, o už ką – ne. Nepirkite paslaugų „katės maiše“ – pasitikrinkite visas sąlygas prieš sumokėdami.
Taip pat svarbu, kad gydymo įstaigos laikytųsi savo prievolių ir skelbtų aiškią informaciją, nes taip ne tik sumažėtų pacientų nepasitenkinimas, bet ir būtų išvengta neteisėtų mokėjimų. Gyventojams pravartu žinoti savo teises ir būti aktyviais reikalaujant aiškumo dėl gydymo kainų ir finansavimo.
Apibendrinant, privalomasis sveikatos draudimas suteikia daug galimybių gauti reikalingą gydymą nemokamai arba už minimalias išlaidas. Tačiau pacientų atsakomybė – žinoti savo teises, reikalauti aiškios informacijos ir nesumokėti už tai, kas turėtų būti kompensuojama valstybės lėšomis. Jei kyla abejonių, visuomet verta pasikonsultuoti su ligonių kasa ar gydymo įstaigos administracija, kad gydymo procesas būtų skaidrus, o išlaidos pagrįstos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.