Virškinimo sutrikimai yra vieni dažniausių sveikatos nusiskundimų, su kuriais susiduria žmonės visame pasaulyje. Pilvo skausmas, pykinimas, rėmuo, pūtimas ar jausmas, kad maistas nevirškinamas – visa tai gali būti tik pavieniai nemalonūs pojūčiai, tačiau mūsų organizmas tokiu būdu dažnai bando perspėti apie rimtesnius patologinius procesus, vykstančius virškinimo trakte.
Gydytoja specialistė Roma Uogelienė iš sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ akcentuoja, kad nevalia nenumoti ranka į pilvo skausmą ar kitas virškinimo problemas. „Dažnai pacientai skundžiasi, jog jiems sutriko virškinimas: maistas lėtai slenka skrandyje, jaučiamas pykinimas, nemalonus kartumas burnoje, skrandis ar kasa nefunkcionuoja tinkamai, kankina pilvo pūtimas. Tokie simptomai signalizuoja apie virškinimo trakto sutrikimus, tačiau tik tikslus gydytojo ištyrimas padeda nustatyti tikrąją problemos priežastį ir parinkti tinkamą gydymą“ – teigia gydytoja.
Apgaulingi virškinimo simptomai gali klaidinti
Dažnas įsitikinimas, kad skrandžio sutrikimai yra dėl per mažo rūgštingumo, ypač kai nėra jaučiamas rūgšties skonis burnoje, yra klaidingas. Statistikos duomenimis, tik apie 10 procentų pacientų vyresniame amžiuje turi sumažėjusį skrandžio rūgštingumą. Priešingai, dažniausiai skrandžio rūgštingumas yra padidėjęs, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jaučiamas rūgšties pojūtis burnoje. Kartais rūgštis, ypač nakties metu, gali pakilti iki balso stygų, sukeldama balsą kimstantį, sausą kosulį ar nemalonų gumulo jausmą gerklėje.
Padidėjus rūgštingumui, sutrinka skrandžio motorika – natūralūs peristaltiniai judesiai, kurie padeda stumti maisto turinį toliau, tampa sutrikę. Dėl to maistas gali užsistovėti skrandyje, lydimas nemalonių pojūčių tarsi maistas „nevirškintųsi“. Šie simptomai gali būti lydimi pykinimo, šleikštulio, riaugėjimo ar net vėmimo, kuris dažnai palengvina būklę.
Kaip atskirti ligas nuo kitų sutrikimų?
Pykinimas ir sunkumas pilvo srityje gali būti susiję ne tik su virškinimo trakto ligomis, bet kartais rodyti ir kitus negalavimus, pavyzdžiui, kasos sutrikimus ar net psichologinius veiksnius, tokius kaip stresas ir nerimas. Be to, tai gali būti požymiai, susiję su smegenų kraujotakos sutrikimais. Todėl labai svarbu, kad gydytojas surinktų kuo daugiau informacijos apie simptomų atsiradimo laiką, trukmę, situacijas, kurios juos sukelia arba palengvina.
„Skausmas pilvo srityje gali kilti iš skirtingų organų ir dažnai ne iš karto galima tiksliai nustatyti jo kilmę. Pavyzdžiui, dešiniajame šone yra inkstai, kepenys, tulžies pūslė, tulžies latakai, o skausmas šioje srityje gali būti susijęs net su širdies problemomis ar nervų dirginimu stuburo srityje. Todėl gydytojo užduotis – išanalizuoti skausmo pobūdį, laiką, sklidimą ir kitus su juo susijusius simptomus“ – aiškina R. Uogelienė.
Kuo svarbus laiku atliktas gydytojo tyrimas?
Pirmosios diagnostikos priemonės, tokios kaip pilvo echoskopija, gali atskleisti kepenų, tulžies pūslelės, kasos ir latakų būklę. Nors echoskopija nerodo skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje vykstančių gleivinės pakitimų, gausus skrandyje esantis turinys gali signalizuoti apie kai kurias ligas, reikalaujančias papildomų tyrimų, pavyzdžiui, gastroskopijos.
Svarbiausia yra laiku kreiptis į gydytoją, nes ankstyva diagnostika ir gydymas ženkliai pagerina paciento galimybes greitai pasveikti. Net jei rimtesnių pakitimų nenustatoma, gydymas gali būti reikalingas, siekiant pagerinti paciento savijautą. Tai dažnai prasideda nuo mitybos įpročių korekcijos, tačiau neretai reikalingi ir medikamentai.
Mitybos korekcija yra individuali ir priklauso nuo konkrečios virškinimo problemos priežasties. Svarbu, kad pats žmogus stebėtų savo organizmo reakcijas į tam tikrus maisto produktus ir vengtų tų, kurie sukelia diskomfortą ar skausmą. Profilaktika, sveika gyvensena ir rūpinimasis savo organizmu gali ženkliai sumažinti virškinimo sutrikimų riziką.
Apibendrinant, pilvo skausmas ir kiti virškinimo sutrikimų požymiai – ne priežastis nusiraminti ar ignoruoti simptomus. Tai signalai, kuriuos organizmas siunčia dėl vykstančių pakitimų, kurie gali būti nuo paprastų iki rimtų. Nuolatinis dėmesys savo sveikatai ir atsakingas požiūris į ją yra geriausias būdas išvengti rimtų komplikacijų ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.