Akių ligų dažnėjimas ir gyvenimo būdo įtaka
Pastaruoju metu akių ligų atvejų skaičius nuolat didėja. Tai iš dalies lemia ne tik pažangesnė diagnostika, bet ir mūsų gyvenimo būdas. Gyvename technologijų amžiuje, todėl praleidžiame vis daugiau laiko žiūrėdami į ekranus – telefonus, kompiuterius, planšetes. Šis įprotis neigiamai veikia mūsų akių sveikatą, skatindamas akių nuovargį, įtampą, sausumą bei trumparegystės progresavimą ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Paveldimumas ir jo reikšmė akių sveikatai
Kaip pažymi oftalmologė mikrochirurgė Milda Gaušytė, dalį akių ligų lemia paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų turi trumparegystę, tikimybė, kad šią problemą paveldės vaikas, padidėja pusantro karto, o esant abiem trumparegiais tėvams – net tris kartus. Taip pat genetika svarbi sergant glaukomą ar geltonosios dėmės degeneracija – šioms ligoms paveldimumas turi didelę įtaką. Visgi, šiuolaikinis gyvenimo būdas ir ilgus valandas praleidžiant prie ekranų patiriamas akių stresas taip pat reikšmingai prisideda prie akių sveikatos sutrikimų plitimo.
Ekranų įtaka: kodėl mūsų akys taip varginamos?
Viena pagrindinių akių sveikatos problemų yra per intensyvus ir įtemptas žvilgsnis į ekranus. Mūsų akys per evoliucijos laikotarpį nebuvo pripratę ilgai ir nepertraukiamai žiūrėti į vienodą atstumą, kaip dabar darome dirbdami ar leisdami laisvalaikį prie kompiuterių ir telefonų. Kaip pasakoja Milda Gaušytė, galima palyginti akies raumenis su ranka: ilgą laiką ištiestoje rankoje laikyti svorį būtų labai sunku ir įtempta. Panašiai ilgą laiką fokusuojantis į ekraną, akies raumenys nuvargsta, atsiranda įtampa.
Ypač kenksmingos yra veiklos, kurios reikalauja nuolatinio susikaupimo ir stabilaus žvilgsnio. Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai, ypač žaidžiami naktį ar prasto apšvietimo sąlygomis, sukelia ypač didelį akių nuovargį ir sausumą. Tokios veiklos metu akys mažiau mirksi, sumažėja jų drėgnumas, o tai gali sukelti diskomfortą ir regėjimo pablogėjimą.
Mityba, miegas ir poilsis – neatsiejama akių sveikatos dalis
Be tinkamo poilsio ir akių raumenų atsipalaidavimo, naudinga ir subalansuota mityba. Svarbūs vitaminai ir mineralai, kurie palaiko akių funkcijas, yra vitaminas A, cinkas bei Omega 3 riebiosios rūgštys. Vitaminą A galima rasti morkose, saldžiosiose bulvėse, cinką – riešutuose ir jūros gėrybėse, o Omega 3 gausu žuvų taukuose ir linų sėmenų aliejuje. Šių medžiagų trūkumas gali lemti akių sausumą, regėjimo pablogėjimą bei kitus simptomus.
Tuo tarpu miegas suteikia akims reikiamą atsigavimą. Pacientams, kurie yra neišsimiegoję, dėl to dėl akių raumenų įtampos trumparegystės laipsnis kartais būna didesnis. Atvirkščiai, išsimiegojus akys jaučiasi geriau, o regėjimas – ryškesnis. Be to, fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, taip pat svarbią akių sveikatai.
Saugokime akis nuo žalingų įpročių ir aplinkos veiksnių
Gydytoja oftalmologė atkreipia dėmesį, jog būtina saugoti akis nuo ultravioletinių spindulių. Akinius su tinkamu UV filtru svarbu nešioti saulėtą dieną, kadangi ultravioleto spinduliai gali prisidėti prie kataraktos ir kitos akių degeneracijos atsiradimo. Taip pat rekomenduojama laikytis higienos taisyklių: nereikia miegoti su kontaktiniais lęšiais, jų nepernešti ilgiau nei nurodyta ir kruopščiai valyti akis nuo kosmetikos liekanų.
Nuolatinė rūkymo ir alkoholio vartojimo žala akių sveikatai yra gerai žinoma. Rūkalų dūmai dirgina akies paviršių, sukelia sausumo jausmą, o tabako cheminės medžiagos ilgainiui kenkia akies struktūroms. Net bedūmiai tabako gaminiai, nors ir mažiau dirgina akis, turi kenksmingą poveikį užtikrinant medžiagų patekimo į kraują kelią.
Amžinė toliaregystė – neišvengiama, bet jos progresavimą galima atitolinti
Apie penktąją gyvenimo dešimtį dauguma pradeda jausti amžinės toliaregystės požymius – blogėja gebėjimas matyti artimąjį atstumą. Ši būklė nėra laikoma liga, tai natūralus regėjimo senėjimo procesas. Tačiau tinkamas darbo ir poilsio režimas, kruopšti akių priežiūra gali atitolinti skaitymo akinių poreikį ir palengvinti gyvenimą.
Milda Gaušytė pataria, kad skaitymo akinių stipris priklauso nuo akies fizinio būklės: įtempus akis po ilgos darbo dienos, gali prireikti stipresnių lęšių, o po poilsio jie gali pasirodyti per stiprūs. Būtinai svarbu užtikrinti gerą apšvietimą skaitant ir mažinti akių nuovargį reguliariai darant pertraukas.
Regėjimo patikrinimai – svarbi prevencijos dalis
Norint laiku užkirsti kelią rimtoms akių ligoms, būtina reguliariai tikrintis regėjimą. Gydytoja rekomenduoja sveikiems iki 40 metų žmonėms patikrinti akis kas 2–3 metus, o vyresniems nei 40 metų – bent kasmet ar kas 2 metus. Žmonėms, turintiems rizikos veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, arba šeimoje sergantiems glaukomą, patariama profilaktiškai lankytis pas specialistą kas pusmetį ar bent kartą per metus.
Akių patikra ypač reikalinga atsiradus naujiems simptomams, pavyzdžiui, sutrikusiam matymui, raibuliavimui ar dažnam galvos ir akių skausmui, nes tai gali įspėti apie rimtas ligas, reikalaujančias skubaus dėmesio.
Reguliari akių sveikatos priežiūra padeda išsaugoti regėjimą ir išvengti komplikacijų. Taip pat svarbu nepamiršti, jog bendroji sveikata, įskaitant kraujotakos sistemą, turi didelę reikšmę akių būklei, todėl valdyti lėtines ligas ir sveikai gyventi būtina ne tik dėl bendros savijautos, bet ir dėl akies sveikatos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.