Šiandieniniame pasaulyje dauguma žmonių turi sėdimą gyvenimo būdą, kuris neabejotinai daro didelę įtaką jų sveikatai. Darbas prie kompiuterio, ilgos kelionės automobiliu ar viešuoju transportu, o po darbo – laikas praleistas žiūrint televizorių ar naršant internete – visa tai skatina ilgo sėdėjimo įpročius. Sveikatos specialistai įspėja, kad kai žmogus per parą sėdi 8 ar daugiau valandų, ypač jeigu neturi pakankamai fizinio aktyvumo, labai padidėja rizika susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis.
Mūsų protėviai gyveno visiškai kitokį gyvenimą – jie buvo aktyvūs, daug judėjo – vaikščiojo, bėgiojo, dirbo fizinį darbą. Šiuolaikinis žmogus, priešingai, didžiąją dalį laiko praleidžia sėdėdamas, o tai neigiamai veikia organizmo funkcijas. Lietuvos statistikos duomenys rodo, kad tik apie pusė suaugusiųjų vaikšto bent 30 minučių per dieną, o tai nėra pakankama siekiant išlaikyti gerą sveikatą.
Ilgo sėdėjimo žala sveikatai
Sėdimas gyvenimo būdas yra tiesiogiai susijęs su daugelio lėtinių ligų – širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, kai kurių vėžio formų – atsiradimu. Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi fizinį neveiklumą ketvirtu pagal svarbą mirties rizikos veiksniu pasaulyje. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad daugiau kaip 11 valandų per dieną sėdintiesiems yra beveik dvigubai padidėjusi rizika numirti nuo įvairių priežasčių, palyginti su tais, kurie sėdi mažiau nei 4 valandas.
Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad ilgas laikas prie televizoriaus (daugiau nei 6 valandos per dieną) ženkliai padidina bendrą mirtingumo riziką. Ilgas sėdėjimas skatina medžiagų apykaitos sutrikimus – padidėja trigliceridų kiekis kraujyje, sumažėja cholesterolio kokybė ir gali išsivystyti dislipidemija, kuri yra pagrindinis širdies ligų rizikos faktorius.
Raumenų ir kaulų sistemos problemos
Dar viena svarbi ilgo sėdėjimo pasekmė – raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai. Nuolatinis ilgalaikis sėdėjimas lemia nepakankamą kraujotaką į raumenis ir sąnarius, ko pasekoje atsiranda raumenų sustingimas ir skausmai, dažniausiai juosmens srityje.
Statistikos duomenys rodo, jog apatinės nugaros dalies skausmai kamuoja net apie 80 % žmonių, o jų rizika didėja su amžiumi ir sėdimo laiko trukme. Be to, ilgas sėdėjimas siejamas ir su lėtiniu kelio skausmu bei padidina osteoporozės išsivystymo riziką, ypač moterims.
Kitos sveikatos problemos ir rizikos
Ilgalaikis sėdėjimas prisideda prie venų ligų, pavyzdžiui, venų varikozės, hemorojaus ir net trombų susidarymo rizikos. Sulėtėjusi kraujotaka kojose ir mažajame dubenyje gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant reprodukcinių organų problemas ir nevaisingumą. Be to, ilgas sėdėjimas yra siejamas su padidėjusia rizika susirgti kai kuriais vėžio tipais, ypač storojoje žarnoje, gimdoje, kiaušidėse ir prostatoje.
Kaip sumažinti ilgo sėdėjimo žalą?
Suprantama, kad kartais darbo pobūdis tiesiog verčia praleisti daug laiko sėdint, tačiau galima taikyti keletą svarbių priemonių sveikatos išsaugojimui. Pirmiausia, labai svarbu darbo vietą pritaikyti ergonomiškai – tinkamai parinkti kėdę, stalą ir monitoriaus aukštį, kad sumažinti nepatogumus ir fizinį nuovargį. Taip pat rekomenduojama darbą organizuoti taip, kad nesėdėtumėte ilgiau nei 30–60 minučių iš eilės be pertraukos.
Po kiekvienos tokios laiko trukmės verta skirti bent 5-15 minučių pertraukai pakaišioti kojas, atlikti tempimo ar lengvos mankštos pratimus. Laisvu metu taip pat rekomenduojama aktyviai judėti – vaikščioti, važinėtis dviračiu ar užsiimti kita aerobine veikla. Pasaulio sveikatos organizacija pataria suaugusiesiems skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę. Netgi mažo intensyvumo judėjimas yra reikšmingai naudingas siekiant sumažinti ilgo sėdėjimo žalą.
Svarbu suprasti, kad ilgalaikis sėdėjimas yra rimtas sveikatos rizikos veiksnys, tačiau reguliari fizinė veikla ir sąmoningas požiūris į darbo ir poilsio režimą gali ženkliai pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti šių neigiamų pasekmių tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.