Galvos skausmas – dažnas reiškinys, kamuojantis daugybę žmonių ir neretai sutrikdantis kasdienį gyvenimą. Vis dėlto, gydytoja neurologė Milda Mončytė pabrėžia, kad skausmo negalima ignoruoti ar bandyti gydyti savarankiškai. Svarbiausia – kreiptis profesionalios pagalbos, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir sudarytas tinkamas gydymo planas.
Dažniausi pirminiai galvos skausmai
Remiantis tarptautine galvos skausmų klasifikacija, išskiriamos keturios pagrindinės pirminių galvos skausmų grupės. Pirmoji ir bene geriausiai žinoma – migrena. Apie 80 proc. sergančiųjų migrena patiria prodromą: likus 1–2 paroms iki skausmo atsiradimo padažnėja žiovulys, atsiranda tam tikrų maisto produktų poreikis, nuotaikos svyravimai ar jautrumas šviesai ir garsui. Beveik trečdaliui pasireiškia aura – trumpalaikiai regos ir jutimo sutrikimai, atsirandantys prieš patį skausmo priepuolį.
„Migreninį galvos skausmą lydi pykinimas, priepuolio metu norisi tylos, tamsos ir ramybės. Pats skausmas gali būti įvairus, tačiau dažniausiai jis būna vienpusis, stiprus, pulsuojančio pobūdžio. Jam praėjus, gali būti jaučiamas stiprus nuovargis, kuris gali tęstis iki dviejų parų“, – aiškina gydytoja neurologė Milda Mončytė.
Antrajai grupei priklauso įtampos tipo galvos skausmas. Jo intensyvumas dažniausiai mažesnis nei migrenos, be ryškių lydinčių simptomų. Vis dėlto, ir šio tipo skausmas gali ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę bei reikalauti tinkamo gydymo.
„Trečiajai grupei priskiriamos trigeminalinės autonominės cefalalgijos – vienpusiai galvos skausmai, kuriuos lydi tos pačios veido pusės autonominiai reiškiniai – akies ašarojimas ar paraudimas, nosies užgulimas arba varvėjimas. Šie galvos skausmai yra reti, iš jų dažniausiai pasireiškiantis – klasterinis galvos skausmas. Klasterinio galvos skausmo priepuolis trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų, o jam ilgėjant atsiranda migrenai būdingi lydintys reiškiniai – pykinimas ar vėmimas. Tai klaidina, dėl to neretai nustatomas ne klasterinis skausmas, o kita diagnozė“, – sako neurologė Milda Mončytė.
Ketvirtajai grupei priklauso rečiau pasitaikantys pirminiai galvos skausmai, pavyzdžiui, su lytine veikla susijęs skausmas, atsirandantis tik jos metu. Šiai grupei taip pat priskiriami kosulio ar fizinio krūvio sukelti galvos skausmai bei hipninis galvos skausmas, pasireiškiantis tik miego metu.
Kai galvos skausmą sukelia netikėta priežastis – patys vaistai
Antriniai galvos skausmai atsiranda dėl kitos ligos, kurią sėkmingai gydant skausmas susilpnėja ir išnyksta. Šių skausmų pobūdis gali būti labai įvairus, panašus į pirminio skausmo, o priežasčių spektras – platus: nuo pakitimų galvos smegenyse ar kraujagyslėse iki sisteminės infekcijos ar padidėjusio kraujospūdžio.
„Paradoksalu, tačiau vienas iš antrinio galvos skausmo sukėlėjų gali būti per dažnas vaistų nuo esamo skausmo vartojimas. Šio pobūdžio skausmą gali sukelti visi medikamentai, skirti galvos skausmo priepuoliui nutraukti. Didžiausia rizika atsiranda vartojant kombinuotus analgetikus, pavyzdžiui, paracetamolį su kodeinu arba kofeinu, bei opioidus. Šiuos medikamentus rekomenduojama vartoti ne ilgiau nei 10 dienų per mėnesį, o paprastus analgetikus ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo – iki 15 dienų per mėnesį“, – įspėja gydytoja neurologė Milda Mončytė.
Vaistų sukeltas galvos skausmas atsiranda palaipsniui ir dažnėja didėjant vaistų poreikiui. Jis tampa lėtinis, dažniausiai kasdienis, prasideda rytais, jį gali lydėti pykinimas, užmaršumas ir bendras silpnumas.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Gydytoja M. Mončytė perspėja, kad būtina nedelsiant kreiptis į priėmimo skyrių, jeigu atsiranda naujas, staigus ir itin stiprus galvos skausmas, dažnai apibūdinamas kaip „perkūno trenksmas“. Greita medicininė pagalba reikalinga ir pasireiškus traukuliams, sąmonės sutrikimui ar židininiams neurologiniams simptomams, tokiems kaip veido perkreipimas, galūnių silpnumas, kalbos ar pusiausvyros sutrikimai.
„Į šeimos gydytoją ar gydytoją neurologą reikėtų kreiptis, kai dėl galvos skausmo suprastėja gyvenimo kokybė, jis progresuoja, atsiranda tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sportuojant, arba yra lydinčių reiškinių. Jeigu paskirtas gydymas neveiksmingas, reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą, kurio specializacija – galvos skausmų gydymas“, – pataria neurologė.
Kaip nustatoma diagnozė ir koks taikomas gydymas?
Gydymas priklauso nuo tikslios diagnozės, kuriai nustatyti būtina kruopšti anamnezė. „Nustatant diagnozę labai svarbu žinoti galvos skausmo dažnį, pobūdį, trukmę ir lydinčius reiškinius. Dėl šios priežasties minėtą informaciją reikėtų žymėti galvos skausmo dienyne ir jį pateikti vizito metu gydytojui“, – akcentuoja M. Mončytė.
Nors specifinių galvos skausmo diagnozę patvirtinančių tyrimų nėra, įtariant antrinius skausmus, atliekami laboratoriniai ir galvos smegenų vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija.
Pirminio galvos skausmo gydymo planas apima priepuolių nutraukimą ir profilaktinį gydymą. Priepuoliams malšinti gali būti skiriami įprastiniai vaistai nuo skausmo (pvz., paracetamolis, ibuprofenas) arba specifiniai medikamentai, tokie kaip triptanai migrenai ar 100 proc. deguonies terapija klasteriniam skausmui.
„Profilaktinis gydymas skiriamas siekiant suretinti ir sušvelninti galvos skausmo priepuolius. Klasterinio skausmo paūmėjimui nutraukti taikoma trumpalaikė profilaktika (steroidiniai hormonai, pakaušio nervo blokada) ir ilgalaikė (kardiologiniai vaistai). Migrenos ir įtampos tipo galvos skausmo profilaktikai gali būti skiriami įvairūs vaistai, įskaitant monokloninius antikūnus – specifinius medikamentus migrenos profilaktikai. Jeigu skausmas yra antrinis, svarbiausia pašalinti ir gydyti jį sukėlusią priežastį“, – teigia neurologė Milda Mončytė.
Paprasti patarimai, kaip sau padėti kasdien
Nustačius diagnozę ir paskyrus gydymą, pacientas pats gali prisidėti prie greitesnio sveikimo. „Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokie veiksniai provokuoja galvos skausmus ir jų vengti. Taip pat nepamirškite skirti laiko poilsiui, išgerti pakankamai vandens, sveikai ir subalansuotai maitintis. Rekomenduojama daugiau laiko praleisti gryname ore, reguliariai sportuoti ir kokybiškai išsimiegoti“, – pataria gydytoja neurologė Milda Mončytė.
Gydytoja dar kartą primena: jeigu vargina galvos skausmas, nesistenkite jo „išgydyti“ namie. Kreipkitės į medikus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas efektyvus gydymas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.