Insultas – viena pavojingiausių neurologinių būklių, kuri dažnai vadinama „auksiniu laiku“, kuomet kiekviena prarasta minutė gali nulemti ligonio išgyvenimą ir likusią gyvenimo kokybę. Daugeliui įsivaizduojant insultą, dažnai ateina mintis apie staigią, tragišką mirtį, tačiau gydytojas neurologas, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto ir VUL Santaros klinikų Neurologijos centro konsultantas prof. Dalius Jatužis atkreipia dėmesį, jog insultas, ištinkantis miego metu, dažniausiai neužbaigia gyvenimo iš karto. Tikrasis pavojus prasideda žmogui nubudus.
Insultas miego metu: ką rodo medicinos duomenys?
Pasak prof. D. Jatužio, staigios mirties atvejai dėl insulto nakties metu yra ypač reti, ypač jei kalbame apie insultą kaip smegenų kraujotakos sutrikimą. „Kad insultas miego metu būtų tokio masto, jog žmogus mirtų nedelsiant ir nepabustų, reikėtų labai didelio pažeidimo, pavyzdžiui, smegenų kraujavimo (hemoraginio insulto),“ – aiškina specialistas. Dažniausiai būna kita situacija – žmogus tiesiog neišgirsta pavojaus signalų, nes jį ištinka insultas, kai jis jau miega. Tuomet žmogus pramiega tą kritišką laiką, ir tik ryte, pabudęs, pastebi rimtus simptomus – paralyžių, kalbos sutrikimus.
Insulto rūšys ir jų pavojai
Insultas gali būti dviejų pagrindinių formų – išeminis ir hemoraginis. Išeminis insultas atsiranda, kai smegenų kraujagyslė užsikemša, o kraujo srautas į tam tikrą smegenų sritį nutrūksta, sukeldamas ląstelių mirtį. Hemoraginis insultas yra retesnis, jis įvyksta dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Nakties metu dažniau pasitaiko išeminis insultas, kuris dažniausiai nepastebimas nei žmogaus, nei aplinkinių, kol ryte pasireiškia ryškūs neurologiniai sutrikimai. Tokiu atveju svarbu suvokti pavojų – pacientas pramiega tą laiką, kai galėtų būti skubiai suteikta pagalba, todėl liga gali spartėti.
Įspėjimas ir gydymo svarba
„Auksinis laikas“ gydant insultą yra itin svarbus, nes nuo jo priklauso galimybė atstatyti smegenų funkcijas ir užkirsti kelią rimtiems nuostoliams.
Tačiau vienas didžiausių iššūkių gydytojams yra tiksliai nustatyti insulto atakos pradžią, kai pacientas prabunda su stipriais simptomais. Profilaktiškai dažnai privaloma laikyti, kad insultas galėjo įvykti miego metu, bet karts nuo karto ir vėliau nakties valandomis, tad gydymas turi būti pradėtas kuo greičiau, nešvaistant brangaus laiko ieškant tikslaus momento.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Insulto riziką didina daugelis veiksnių, tarp kurių yra arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, miego apnėja, rūkymas, aukštas cholesterolio lygis bei širdies ligos. Nakties metu organizmo funkcijos keičiasi – svyruoja kraujospūdis, kvėpavimo ritmas, todėl tai gali sudaryti palankias sąlygas insultui įvykti. Be to, tam tikros ligos, pavyzdžiui, miego apnėja, padidina insulto riziką per naktį, nes sukelia pakartotinius trumpalaikius smegenų deguonies trūkumus.
Ką daryti, jei įtariate insultą?
Jei asmuo ryte pajunta ūmų silpnumą, paralyžių, kalbos sutrikimus arba sąmonės sutrikimus, būtina nedelsti ir skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą. Greita reakcija gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti ilgalaikį neįgalumą. Taip pat svarbu, kad šeimos nariai ir artimieji žinotų insulto simptomus ir „auksinio laiko“ svarbą. Ankstyva diagnostika ir gydymas – pagrindas sėkmingam atkūrimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.