Pastarųjų metų mokslo tyrimai vis dažniau atkreipia dėmesį į ypač perdirbto maisto žalą žmogaus sveikatai. Naujausių didžiulės apimties tyrimų apžvalga atskleidė, kad tokio pobūdžio maistas yra tiesiogiai susijęs su net 32 įvairiais neigiamais sveikatos padariniais, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, antrojo tipo diabetą, psichikos sutrikimus bei ankstyvą mirtį.
Ypač perdirbtas maistas (UPF) apima plačiai paplitusius produktus: sausus pusryčių dribsnius, baltyminius batonėlius, greitojo maisto patiekalus, tokius kaip gruzdintos bulvytės, mėsainiai ir dešrainiai. Šių produktų vartojimas sparčiai didėja, ypač Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kai kurių žmonių racione šis maistas sudaro net iki 80 proc.
Kaip ypač perdirbtas maistas kenkia sveikatai?
UPF dažnai pasižymi žemu maistinės vertės lygiu, juose gausu pridėtinio cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, tačiau trūksta vitaminų ir maistinių skaidulų. Be to, tokie produktai dažnai yra praturtinti skonio stiprikliais, maistiniais dažikliais ir emulsikliais, kurie gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Viena iš esminių problemų yra ta, kad šie maisto produktai skatina perteklinį vartojimą – dėl patrauklių skonio savybių žmogus dažnai suvartoja daug didesnį kiekį kalorijų, nei reikėtų.
Moksliniai įrodymai
Tyrėjai iš prestižinių pasaulio universitetų, tokių kaip Džono Hopkinso, Sidnėjaus ir Sorbonos, atliko išsamų daugiau kaip 10 mln. žmonių duomenų analizę ir nustatė tvirtą ryšį tarp ypač perdirbto maisto vartojimo ir daugelio sveikatos sutrikimų. Remiantis jų apžvalga, didesnis UPF suvartojimas gali padidinti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 50 proc., taip pat susijęs su 12 proc. padidėjusia nerimo sutrikimų rizika.
Taip pat nustatyta jungtis su depresija, astma, virškinamojo trakto sutrikimais, ateroskleroze ir kai kurių rūšių vėžiu. Nors tyrėjai pripažino, jog yra tam tikrų metodologinių apribojimų, daugelio nepriklausomų mokslinių darbų rezultatai puikiai dera su šiomis išvadomis.
Visuomenės sveikatos iššūkiai ir rekomendacijos
Ekspertai ragina valstybės institucijas ir tarptautines organizacijas imtis skubių priemonių siekiant mažinti ypač perdirbto maisto suvartojimą. Pavyzdžiui, rekomenduojama įvesti maisto kaloringumo ženklinimą restoranų meniu, kaip tai buvo siūloma vienoje didelių JK mokslinių publikacijų. Tokios priemonės padėtų sumažinti širdies ligų sukeltų mirčių skaičių dešimtmečio bėgyje.
Taip pat pabrėžiama poreikis sukurti globalią konvenciją dėl šių maisto produktų reguliavimo, analogišką tabako kontrolės sutarčiai, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą nuo ilgalaikės tokių produktų vartojimo žalos.
Galų gale, pasirinkimas rinktis natūralų, minimaliai perdirbtą maistą yra vienas svarbiausių žingsnių ne tik siekiant sumažinti ilgalaikę ligų riziką, bet ir gerinant kasdienį savijautą bei gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.