Socialiniai tinklai šiandien yra tapę neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, kuri sukuria naujas komunikacijos ir informacijos paieškos galimybes. Vis daugiau žmonių, ypač jaunimo, emocinės sveikatos klausimams spręsti renkasi ne tradicinius psichologo kabinetus, o socialinius tinklus, tokius kaip „TikTok“. Skaitmeninės tendencijas tyrinėjanti kompanija „Kepios“ teigia, kad daugiau nei du trečdaliai pasaulio gyventojų aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, o jų vartotojų skaičius nuolat auga. Ši platforma tampa nauja erdve, kurioje dalijamasi patarimais, asmeninėmis emocinės sveikatos patirtimis, o kai kuriais atvejais – ir savidiagnozėmis.
Socialinių tinklų įtaka emocinei sveikatai
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi pažymi, kad socialiniai tinklai iš pradžių buvo suvokiami kaip atskira, nuo realybės atsiribojusi virtuali erdvė, tačiau šiandien jie aktyviai formuoja mūsų pasaulio suvokimą. Per socialinius tinklus žmonės randa diskusijų grupes, entuziastų bendruomenes, gauna įvairiapusę informaciją, kuri kartais veikia net intensyviau nei tradiciniai informacijos šaltiniai.
JAV ne pelno siekianti organizacija „KFF“ nustatė, kad daugiau nei du trečdaliai „TikTok“ naudotojų susiduria su turiniu, susijusiu su emocine sveikata. Nepaisant to, vos ketvirtadalis vartotojų pasitiki šio turinio sprendžiamais klausimais ir imasi realių veiksmų, kreipdamiesi į specialistus. Tai rodo, kad nors socialinė žiniasklaida suteikia galimybių išgirsti patirtis bei patarimus, ji nepakeičia profesionalios psichologinės pagalbos.
Savidiagnozės pavojai ir informacijos patikimumas
Vis dažniau socialiniuose tinkluose pastebimas savidiagnozių populiarėjimas, ypač kalbant apie dėmesio ar aktyvumo sutrikimus (ADHD). Tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia, kad labai daug šio turinio yra netikslūs ir klaidinantys. Kanadiečių mokslininkų 2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė su ADHD susijusio turinio neatitinka medicininių faktų, o trečdalis jo yra pernelyg apibendrintas ir nepritaikytas individualioms situacijoms.
Umberto Masi pabrėžia, kad nors socialinių tinklų atvirumas ir padeda sumažinti psichikos sveikatos problemas supančią stigmatizaciją, klaidinga savidiagnozė gali pakenkti asmenims, nes neišsprendžia tikrųjų sunkumų ir gali atitolinti nuo profesionalios pagalbos.
Kaip kritiškai vertinti socialinius tinklus?
Psichikos sveikatos specialistai ragina socialinių tinklų vartotojus labai atsargiai ir kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose dalijamą informaciją apie psichologinę sveikatą. Dalis turinio gali būti reklaminio pobūdžio, nukreipta į tam tikrų produktų, papildų ar medikamentų pardavimą ir taip klaidinti vartotoją.
Svarbu suvokti, kad psichologinių problemų sprendimas yra sudėtingas procesas, kurio negali pakeisti keli paprasti patarimai ar „greitos pagalbos“ receptai. Generalizuoti patarimai socialiniuose tinkluose gali netgi sukelti atvirkštinį efektą – padidinti nerimą, stresą arba sumažinti motyvaciją ieškoti profesionalios pagalbos.
Geriausia socialiniuose tinkluose sekti licencijuotus specialistus ir patikimas institucijas, kurios grindžia savo turinį moksliškai pagrįsta informacija. Taip pat labai svarbu ugdyti skaitmeninį raštingumą, kad būtų galima atpažinti reklamas, melagingą informaciją ar dezinformaciją.
Atvirumo svarba ir specialistų rekomendacijos
Dalijimasis asmeninėmis emocinės sveikatos patirtimis socialiniuose tinkluose gali būti naudingas mažinant stigmatizaciją ir skatinant pagalbos ieškojimą. Tačiau specialistai ragina atsargiai vertinti, ką ir kaip dalinamės, siekiant išvengti klaidinančios informacijos plitimo.
Jeigu jaučiate emociškai sunkias būsenas ar patiriate psichologinių iššūkių, svarbu kreiptis į kvalifikuotus psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti rasti efektyvius sprendimus.
Patikimą informaciją psichikos sveikatos gerinimo temomis galima rasti svetainėse www.zvelkgiliau.lt ir pagalbasau.lt, o ieškantiems pagalbos sunkiu metu naudinga platforma tuesi.lt.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.