Daugelis mūsų vaikystėje yra girdėję populiarų raginimą valgyti daugiau morkų, nes jos esą gerina regėjimą. Tačiau ar tikrai tai tiesa, ar tik mitas? „Camelia“ tinklo vaistininkas Deimantas Auškalnis patvirtina, kad šis teiginys nėra visiškai pagrįstas. Nors morkos tikrai turi daug naudingų medžiagų, svarbiausia yra subalansuota mityba ir tinkamas gyvenimo būdas, norint išlaikyti gerą akių sveikatą.
Morkos ir jų nauda akims
Morkose gausu karotinoidų, tokių kaip beta-karotenas, kuris žmogaus organizme virsta vitaminu A – itin svarbia medžiaga akių sveikatai. Be to, morkose yra pantoteno rūgšties, flavanoidų, B grupės vitaminų (B1, B2, PP), vitamino C, eterinių aliejų, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies ir kitų mineralų. Šios medžiagos padeda palaikyti bendrą akių būklę, stiprina audinius ir ląsteles, dalyvauja regeneracijos procesuose.
Tačiau vaistininkas pabrėžia, jog vitaminas A yra tirpus riebaluose, todėl jo įsisavinimas iš morkų gerėja, jei jas vartojame su riebalais. Pavyzdžiui, morkų salotos su šlakeliu aliejaus ar kitos morkų patiekalų variacijos padeda efektyviau pasisavinti šį vitaminą.
Persivalgyti morkų nereikėtų
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad per daug karotinoidų suvartojus, ypač suvalgius daugiau nei 900 gramų morkų per dieną, gali pagelsti oda. Tai nėra pavojinga, tačiau rodo, kad žmogaus organizmas gauna per daug beta-karoteno. Lėtinis perdozavimas galėtų sukelti sveikatos sutrikimų ir didinti tam tikrų ligų riziką, todėl būtina laikytis saiko ir užtikrinti įvairiapusę mitybą.
Vitaminai ir kitos svarbios medžiagos geram regėjimui
Ypač šaltuoju metų laiku žmonės dažnai vartoja mažiau šviežių daržovių ir vaisių, o jų racione padaugėja sunkiau virškinamo, riebesnio maisto. Dėl to gali atsirasti vitaminų ir mikroelementų trūkumas, kuris neigiamai veikia ne tik bendrą organizmo būklę, bet ir akių sveikatą.
Siekiant išlaikyti akių funkcijas ir užkirsti kelią akies ligoms, dažnai rekomenduojama vartoti maisto papildus, kurių sudėtyje yra:
- vitamino A;
- liuteino ir zeaksantino – natūralių antioksidantų, saugančių tinklainę nuo žalingos šviesos;
- cinko, vitamino E, vario ir seleno – tai svarbūs mikroelementai akių audinių regeneracijai;
- B grupės vitaminų;
- omega-3 riebalų rūgščių, kurios padeda palaikyti tinkamą akių drėgmę ir ląstelių struktūrą.
Šios medžiagos ne tik apsaugo akis nuo kenksmingų laisvųjų radikalų ir ultravioletinės spinduliuotės, bet ir mažina geltonosios dėmės degeneracijos bei kataraktos atsiradimo riziką.
Simptomai, rodantys akių medžiagų trūkumą
Vaistininkas atkreipia dėmesį į kelis pagrindinius požymius, kurie gali signalizuoti apie svarbių vitaminų ir mikroelementų stygių. Pavyzdžiui, trūkstant vitamino A ir omega-3 riebalų rūgščių, dažnai pasireiškia akių sausumas, perštėjimas ir diskomfortas. Liuteino ar zeaksantino trūkumas gali silpninti regėjimą, o B grupės vitaminų stygius dažnai pasireiškia akių nuovargiu bei regos nervo susilpnėjimu.
Tiesa, vien tik vitaminų vartojimas ne visada yra pakankamas sprendimas, todėl svarbu reguliariai tikrintis regėjimą. Vaistininkas rekomenduoja bent kartą per metus aplankyti oftalmologą. Jei pastebimos regėjimo problemos, tokios kaip neryškumas, patamsėjimai, skausmas ar paraudimas akyse, nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į specialistą.
Akių apsauga nuo išorinių veiksnių ir gyvenimo būdo įtaka
Gerai akių būklei stipriai įtakos turi ne tik mityba, bet ir gyvenimo būdas bei aplinka. Pavasarį, kai saulė pradeda šviesti intensyviau, svarbu saugoti akis nuo ultravioletinių spindulių. Rekomenduojama naudoti kokybiškus saulės akinius, kurie turi UV-400 ar CE ženklą – tokius galima įsigyti ir vaistinėse.
Be to, itin svarbu saugoti akis nuo mėlynosios šviesos, kurią skleidžia šiuolaikiniai ekranai – telefonai, kompiuteriai, planšetės ir televizoriai. Ilgas laikas prie ekranų vargina akis, sukelia jų sausumą, perštėjimą, kraujagyslių išsiplėtimą ir nuovargį.
Vaistininkas pataria tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, rūpintis akių sveikata laikantis kelių paprastų taisyklių: užtikrinti tinkamą apšvietimą, daryti reguliarias pertraukas – kas valandą po 5–10 minučių, užsiimti akių mankšta, kuri apima stiprų mirksėjimą, žvilgsnio kėlimą į tolį ir atgal į artimą objektą, taip pat trumpą atsipalaidavimą užmerkus akis ir priglaudus šiltus delnus. Šios priemonės padeda sumažinti akių nuovargį ir užtikrina komfortą net intensyviai dirbant.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.