Vilnietė teisininkė Rasa Meidutė (45 m.) ilgą laiką kovojo su nežinomais simptomais – ji jautė mirgėjimą akyse, silpnumą, mieguistumą ir galvos svaigimą. Iš pradžių šias problemas moteris siejo su įprastu nuovargiu, nes intensyvus darbas dažnai daro įtaką kasdienei savijautai. Tačiau vėliau simptomai paaštrėjo – vairuojant automobilį kelioms sekundėms dingdavo vaizdas, o tai jau privertė sunerimti. Pradėjus konsultuotis su specialistais, buvo atlikti magnetinio rezonanso ir kontrastinės kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie parodė rimtą ir dažnai nematomą pavojų – galvos smegenų aneurizmą.
Ką reiškia smegenų aneurizma ir kaip ji pasireiškia?
Smegenų aneurizma yra išsiplėtimas ar išvarža arterijos sienelėje, kuri susiformuoja dėl kraujagyslės audinio susilpnėjimo. Esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, šioje išplėstoje vietoje gali susidaryti balioną primenantis darinys, kuris yra užpildytas krauju. Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai ši aneurizma plyšta – kraujas išsilieja į smegenis, sukeldamas gyvybei pavojingą būklę. Tokie įvykiai dažnai baigiasi hemoraginiu insultu, kurio pasekmės gali būti mirtinos arba lemti sunkias neurologines negalias.
Dažnai smegenų aneurizmos nekelia jokių specifinių simptomų, todėl jų yra labai pavojinga nepastebėti. Tačiau didesnės aneurizmos gali spausti šalia esančius nervus ar smegenų audinius, sukeldamos įvairius simptomus, tokius kaip dvejinimasis akyse, skausmas virš ar už akies, silpnumas ar tirpimas galūnėse, kalbos sutrikimai ar stiprūs galvos skausmai. Būtina pabrėžti, kad šie požymiai dažnai palaipsniui stiprėja ir nepraeina, todėl pastebėjus tokius simptomus būtina kreiptis į gydytojus.
Endovaskulinis gydymas – efektyvus ir mažai invazyvus sprendimas
Rasos istorija baigėsi laimingai, nes aneurizma buvo diagnozuota laiku. Rugsėjo mėnesį jai buvo atlikta endovaskulinė gydymo procedūra, kurios metu per kirkšnies kraujagyslę specialiu kateteriu pasiekta smegenų aneurizma buvo „uždaryta“ spiralėmis.
Šis metodas yra minimaliai invazyvus – nėra būtina atidaryti kaukolės, o procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą ir naudojant rentgeno aparatus, kurie leidžia tiksliai naviguoti gydymo įrankius kraujagyslėse.
Endovaskulinė embolizacija padeda efektyviai užblokuoti kraujo patekimo į aneurizmą kelią, tuomet ten susiformuoja krešulys ir pavojinga kraujagyslės dalis palaipsniui sumažėja ar išnyksta. Po tokios procedūros pacientas sparčiai atsigauna, o vietoje punkcijos kirkšnyje lieka tik nedidelė, beveik nepastebima mėlynė. Rasa prisimena, kad procedūra buvo daug malonesnė nei bet kokia dantų šalinimo operacija, o atsibudusi reanimacijoje ji jau jautėsi beveik visiškai gerai.
Prevencija ir svarba neignoruoti lėtinių simptomų
Svarbu pažymėti, kad smegenų aneurizmos atsiradimo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Žinoma, kad didelį rizikos veiksnį sudaro genetinė polinkis, padidėjęs kraujospūdis ir rūkymas. Jei artimieji sirgo šiomis ligomis arba jiems buvo diagnozuota aneurizma, svarbu profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Laiku diagnozavus ligą, galima užbėgti už akių pavojingiems aneurizmos plyšimo padariniams.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas pabrėžia, kad daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų ir dažnai aneurizmos aptinkamos visiškai atsitiktinai, atlikus galvos magnetinio rezonanso tyrimą dėl kitų priežasčių. Jis ragina neignoruoti nuolatinių ar pasikartojančių simptomų, tokių kaip užsitęsęs nuovargis, galvos skausmai, svaigulys ar regėjimo sutrikimai, ypač, jei žmogus priklauso rizikos grupei.
Kokia yra aneurizmos prognozė ir ką svarbu žinoti?
Statistikos duomenys rodo, kad smegenų aneurizma pasitaiko apie 5 % žmonių populiacijoje, o plyšimo rizika vidutiniškai siekia 1,5 %. Dažniausiai aneurizma plyšta tarp 40–60 metų amžiaus. Nors anksčiau gydytojams dažnai tekdavo susidurti su pacientais jau po plyšimo, šiandien nauji gydymo metodai leidžia anksti pašalinti aneurizmą ir išvengti katastrofiškų pasekmių.
Tačiau svarbu, kad pacientai būtų informuoti apie galimą riziką ir gydymo galimybes. Nepaisant to, jog neurochirurginė operacija vis dar taikoma, endovaskulinio gydymo metodas yra ne tik efektyvus, bet ir saugesnis, ypač tais atvejais, kai chirurginė intervencija sunkiai įmanoma dėl aneurizmos vietos smegenyse.
Deja, plyšus aneurizmai, mirtingumas yra itin didelis – apie pusė pacientų miršta arba lieka neįgalūs. Todėl ligos prevencija, ankstyva diagnostika ir modernūs gydymo būdai yra gyvybiškai svarbūs. Būtent todėl visuomenės švietimas apie smegenų aneurizmas turi didelę reikšmę, kad žmonės neliktų nepastebėti su šiomis pavojingomis ligomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.