Perdirbtas maistas – slaptasis sveikatos priešas, pavojingesnis už rūkymą?
Šiandien vis daugiau mokslinių tyrimų ir sveikatos specialistų atkreipia dėmesį į itin perdirbtų maisto produktų žalą žmogaus organizmui. Populiarūs, tačiau pramoniniu būdu gaminami maisto gaminiai, tokie kaip traškučiai, saldinti gaivieji gėrimai, greitasis maistas ar įvairūs supakuoti saldumynai, gali smarkiai pakenkti sveikatai ir net padidinti ankstyvos mirties riziką. Tokias išvadas neseniai paskelbė bendrosios praktikos gydytojas ir infekcinių ligų specialistas Krisas van Tulekenas, kalbėjęs garsioje tinklalaidėje „Diary of a CEO“.
Kas yra ultra perdirbtas maistas ir kodėl jis kenkia?
Ultra perdirbtas maistas (UPF) – tai pramoniniu būdu iš sintetinių arba išgaunamų ingredientų pagaminti produktai, dažnai neturintys natūralių maistinių medžiagų. Šiuose produktuose gausu skonio stipriklių, dažiklių, konservantų bei kitų cheminių priedų, kurie ne tik suteikia patrauklumą skonio receptoriams, bet ir gali sukelti priklausomybę. Kartu su tokia maisto produkcija dažnai ateina ir papildomi sveikatos pavojai – padidėja nutukimo, antro tipo diabeto, širdies ligų bei ląstelių uždegimo rizika.
Perdirbtas maistas ir ankstyva mirtis – ką rodo tyrimai?
Krisas van Tulekenas įspėja, kad ilgalaikis ir gausus ultra perdirbto maisto vartojimas gali būti pavojingesnis už rūkymą – tradiciškai pripažintą vieną pagrindinių ankstyvos mirties priežasčių. Jo teigimu, prasta mityba, kurioje vyrauja šie perdirbti produktai, lemia dažnėjantį nutukimą ir lėtinių ligų plitimą, pastebimai blogindama bendrą organizmo sveikatos būklę. Pridurtina, jog tokie maisto produktai daugeliui žmonių yra pernelyg paprasta išeitis kasdienėje rutinoje, todėl jų dalies mažinimas maiste – svarbus žingsnis sveikatos gerinimo linkme.
Ar verta visiškai atsisakyti perdirbto maisto?
Ekspertas pabrėžia, kad visiškas ultra perdirbto maisto atsisakymas nebūtinas ir dažnai sunkiai įgyvendinamas, tačiau jo kiekio mažinimas racione turi itin didelę naudą.
Net nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, pakeitus dalį perdirbtų produktų natūraliais, šviežiais vaisiais, daržovėmis, pilno grūdo kruopomis bei liesais baltymais, gali ženkliai sumažinti lėtinių ligų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kaip atpažinti ir atsisakyti žalingo maisto?
Itin perdirbtą maistą galima atpažinti iš jo sudėties – jei produktas turi ilgą ingredientų sąrašą su sunkiai ištariamais pavadinimais, daug priedų, skonio stipriklių ar konservantų, tikėtina, kad tai UPF. Rinkdamiesi maistą, verta mažinti sulčių, gaiviųjų gėrimų, greitojo maisto, perdirbtų užkandžių ir saldumynų vartojimą. Vietoj to rekomenduojama didesnį dėmesį skirti natūraliems ir maistingiems produktams, kurie padeda išlaikyti organizmo sveikatą ir energiją.
Visuomenės ir sveikatos specialistų siūlymai – aktyviau šviesti žmones apie ultra perdirbto maisto keliamą riziką ir skatinti sveikesnius mitybos pasirinkimus visuomenės mastu. Tokios iniciatyvos gali ženkliai prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo ir lėtinių ligų prevencijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.