Vitamino D svarba žmogaus organizmui yra neišmatuojama – jis dalyvauja per 3000 organizmo procesų, užtikrina stiprius kaulus, efektyvų imunitetą ir gerą bendrą savijautą. Tačiau, kaip rodo „SYNLAB Lietuva“ specialistų atlikti tyrimai, net 89 proc. lietuvių žiemą susiduria su vitamino D trūkumu. Šis rodiklis pabrėžia saulės šviesos stokos padarinius ir būtinybę atidžiau rūpintis šio vitamino atsargomis.
Įdomu tai, kad nors vasaros metu mūsų oda natūraliai gamina vitaminą D, šios atsargos kraujyje išlieka tik apie 3–4 savaites. Todėl jau antroje spalio pusėje prasideda vitamino D lygio organizme mažėjimas. Net ir tie, kurie rudenį keliauja į saulėtesnius kraštus, gali patirti vitamino D stygiaus riziką. Paradoksas, bet vasaros dovana – saulės spinduliai – nėra ilgaamžiai mūsų organizmo vitamino D šaltiniai, todėl reikalingas papildomas rūpestis rudens ir žiemos mėnesiais.
Kiek vitamino D reikia ir kodėl svarbu žinoti jo kiekį organizme?
Medicinos biologė Aistė Baltrušaitytė atkreipia dėmesį, kad nors vitaminą D reikėtų vartoti reguliariai, dažnai trūksta tikslios informacijos, kokia jo dozė yra tinkama kiekvienam žmogui. 2018 metų „SYNLAB“ laboratorijos atlikti tyrimai parodė, kad net 67 proc. pacientų kraujyje vitamino D kiekis buvo mažesnis nei 50 nmol/l, reikšmingai nusileidžiantis rekomenduojamai 75 nmol/l normai. Tai signalizuoja apie rimtą trūkumą, kuris negydomas gali lemti sveikatos problemas.
Vitaminas D, kuris yra tirpus riebaluose ir kaupiamas riebaliniame audinyje, yra svarbus ne tik kaulų stiprumui, bet ir bendram organizmo imuninės gynybos efektyvumui, nervų sistemos darbui, o taip pat padeda reguliuoti kalcio ir fosforo pusiausvyrą. Nepakankamas šio vitamino kiekis gali sukelti nuovargį, raumenų silpnumą ar net prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo.
Kaip išvengti vitamino D trūkumo: tyrimai ir papildai
Pasak Aistės Baltrušaitytės, svarbu ne tik žinoti, kiek vitamino D vartoti, bet ir reguliariai tikrinti jo kiekį kraujyje.
Tai leidžia tiksliai parinkti tinkamą dozę bei stebėti jos poveikį. Įprastai tą rekomenduojama daryti bent du ar tris mėnesius po gydymo pradžios ar profilaktinių dozių vartojimo. Jeigu pradinis kiekis yra optimalus, septynių–dešimties mėnesių laikotarpiu paros dozė turėtų siekti nuo 800 iki 1000 TV (tarptautinių vienetų). Esant žemam vitamino D kiekiui, dozes gydytojas gali padidinti net iki 2000–4000 TV per dieną, o kai kuriais atvejais rekomenduojama net vienkartinė 40 000 TV dozė.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad vitaminą D būtina vartoti atsakingai. Per didelis jo kiekis taip pat pavojingas. Ilgalaikis labai didelių dozių perteklius gali sukelti kalcio nuosėdų kaupimąsi, inkstų funkcijos sutrikimus, virškinimo sistemos problemas, tokias kaip pilvo skausmai ir viduriavimas. Tyrimų duomenys rodo, kad tokios toksiškos vitamino D reikšmės nustatomos apie 0,16 proc. žmonių, todėl gydytojų priežiūra yra būtina.
Kokie žmonės yra rizikos grupėje ir kaip gauti vitamino D natūraliai?
Didžiausią vitamino D trūkumo riziką patiria pagyvenę žmonės, sportininkai, taip pat tie, kurių gyvenimo būdas jaučia saulės trūkumą arba serga tam tikromis ligomis. Jiems reikalingas individualizuotas dozavimas, kurį būtina aptarti su specialistais. Be papildų, svarbiausias vitamino D šaltinis yra vidurdienio saulė – saulės spinduliai skatina vitamino D gamybą odoje. Pakanka 15–30 minučių tiesioginio saulės poveikio, kad gautume reikiamą dienos dozę – veidą, rankas ir kojas nuogus. Žiemos kelionės į saulėtesnius kraštus šiuo atveju taip pat yra efektyvios.
Maistas pats savaime vitamino D suteikia itin ribotai, todėl dažnai papildomas vartojimas yra neišvengiamas. Rekomenduojama rinktis aliejinius preparatus, kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus ir geriau pasisavinamas kartu su riebesniu maistu. Šios priemonės padeda ne tik palaikyti organizmo balansą, bet ir apsaugoti nuo vitamino D trūkumo žiemą ar esant ribotam saulės poveikiui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.