Demencija – sudėtinga būklė, kurią lemia daugybė įvairių veiksnių, tačiau vieningo atsakymo, kodėl smegenų funkcijos blogėja, nėra. Vis dėlto moksliniai tyrimai toliau atskleidžia, kokie mūsų kasdieniai įpročiai gali neigiamai paveikti smegenų sveikatą ir kaip juos riboti, kad sumažintume demencijos išsivystymo riziką.
Naujausias tyrimas, atliktas Švedijoje, kurio metu beveik du dešimtmečius stebėti daugiau nei 20 000 suaugusiųjų, atskleidė, kad vienas iš dažniausių šiandieninių įpročių – ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas bei kiti protą stulbinantys užsiėmimai – gali reikšmingai padidinti demencijos riziką. Tyrėjai tirė, kokią įtaką turi mūsų praleidžiamo laiko tipas: ar jis yra protiniu požiūriu aktyvus, ar pasyvus. Paaiškėjo, kad laiką leidžiant pasyviomis veiklomis, smegenys gauna mažiau stimulų, o tai didina smegenų funkcijų blogėjimo riziką.
Protinė veikla ir jos svarba smegenų sveikatai
Vienas įdomiausių tyrimo aspektų – skirtumas tarp protiniu požiūriu aktyvių ir pasyvių užsiėmimų. Pavyzdžiui, tokios veiklos kaip kryžiažodžių sprendimas, skaitymas ar mezgimas skatina smegenų veiklą ir gali netgi stiprinti vadinamąjį kognityvinį rezervą – smegenų gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir atsparumą degeneraciniams procesams.
Pasak sveikatos ekspertės dr. Leanos Wen, svarbu suvokti, kad smegenims naudingas iššūkis, kurį sukelia protinė veikla. Tokios užduotys skatina neuroninius ryšius, palaiko smegenų veiklą ir lėtina natūralų kognityvinių gebėjimų nykimą su amžiumi. Maža to, protinė veikla dažnai siejasi su socialiniu bendravimu ir aktyvia sąveika, kas dar labiau prisideda prie geresnės psichinės savijautos.
Kokius įpročius verta riboti?
Naujasis tyrimas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent protiniu požiūriu pasyvios veiklos, tokios kaip ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ar nuolatinis socialinių tinklų „skrolinimas“, gali būti žalingos smegenims.
Tokios veiklos ne tik reikalauja minimalios kognityvinės įtampos, bet ir dažnai išliečia ilgus, nekintančius sėdėjimo periodus, kurie mažina kraujo apytaką smegenyse. Tai savo ruožtu susilpnina smegenų funkcijas ir gali paskatinti lėtesnį jų funkcijų praradimą.
Dr. Wen pataria pakeisti šių pasyvių užsiėmimų laiką produktyvesne veikla, kuri skatina mąstymą. Tai gali būti skaitymas, dėlionių ar stalo žaidimų sprendimas, kompiuterinis darbas, reikalaujantis protinės įtampos, ar net mezgimas ir siuvimas. Aktyvi protinė veikla tampa tarsi treniruote smegenims, palaikant jų gyvybingumą ir sveikatą, kaip sportas kūnui.
Kognityvinė veikla ir fizinis aktyvumas – sinergija smegenų sveikatai
Tyrimo metu mokslininkai taip pat nustatė, kad kognityvinės veiklos derinimas su fizine veikla gali dar labiau sumažinti demencijos riziką – net iki 11 procentų. Judesys gerina kraujo apytaką ir oksigenaciją smegenyse, o reguliari fizinė veikla mažina įvairių lėtinių ligų riziką, kurios savo ruožtu gali skatinti neurologinių problemų vystymąsi.
Taigi, žmonių elgesio keitimas, pereinant nuo pasyvios prie aktyvesnės kasdienės veiklos, ne tik gali sumažinti kognityvinės funkcijos nykimo greitį, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę bei ilginti sveiko gyvenimo trukmę.
Svarbūs pastebėjimai ir įžvalgos
Vis dėlto verta paminėti, kad tyrimas parodė ryšį, o ne tiesioginę priežastį. Tai reiškia, kad žmonės, kurie jau turi geresnes kognityvines funkcijas, gali labiau linkę rinktis aktyvias protines veiklas, o pasyvumas gali būti ne tiek priežastis, kiek simptomas. Nepaisant to, siekti aktyvesnio gyvenimo būdo rekomenduojama visiems, norintiems išsaugoti smegenų sveikatą kuo ilgiau.
Be to, vertėtų atkreipti dėmesį į miega kokybę ir socialinį gyvenimą, nes šie faktoriai taip pat turi reikšmės smegenų funkcijoms palaikyti. Asmenys, skiriantys daug laiko pasyvioms veikloms, dažnai skundžiasi prastesniu miegu, kuris dažnai stiprina kognityvinio funkcionalumo blogėjimą.
Apibendrinant, šis tyrimas primena, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai ir įpročiai tiesiogiai veikia smegenų sveikatą. Atsisakydami pasyvių įpročių ir įtraukdami į savo rutiną daugiau protinės veiklos bei fizinio aktyvumo, galime ženkliai sumažinti riziką susirgti demencija ir gyventi kokybiškesnį gyvenimą net ir senatvėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.