Kiekvienais metais, minint Širdies nepakankamumo savaitę, Lietuvos pacientai jungiasi prie bendros žinomumo akcijos kartu su Pasaulio Širdies ligomis sergančiųjų aljanso (The Heart Failure Patient Alliance) šalimis, o medikai bendradarbiauja su Europos kardiologijos draugija ir kitomis Europos valstybėmis. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į klastingą ir gyvybei pavojingą širdies nepakankamumo ligą, kurią daugelis net nenutuokia, kad serga.
Širdies nepakankamumas – pandeminis mastas ir aukštas mirtingumas
Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė, LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai, profesorė dr. Diana Žaliaduonytė pabrėžia, kad sergančiųjų širdies nepakankamumu skaičiai visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, yra itin dideli. „Sergančiųjų šia liga statistika jau artėja prie pusės visų širdies ligų atvejų skaičiaus, – teigia profesorė. – Šia liga sergančiųjų mirtingumas ženkliai didesnis nei žmonių, sergančių kitomis ligomis. Atliktų tyrimų duomenimis, mirčių skaičiumi lėtinį širdies nepakankamumą tiek moterų, tiek vyrų grupėse lenkia tik plaučių vėžys.“
Širdies nepakankamumas yra viena sunkiausių ir labiausiai alinančių lėtinių ligų, kuri drastiškai pablogina sergančiojo gyvenimo kokybę. Profesorė D. Žaliaduonytė pasakoja, kad ši liga „atima daugelį mėgstamų veiklų, gyvenimo džiaugsmą, žmogus nebeturi jėgų net paprasčiausiems užsiėmimams, nuolat persekioja mirties baimė, apima depresinės nuotaikos“. Širdžiai nebepajėgiant tinkamai varinėti kraujo, nukenčia visas organizmas.
Statistika kelia nerimą: pandemijos įtaka
Pasaulyje širdies nepakankamumu serga apie 64 milijonus, Europoje – maždaug 15 milijonų žmonių. Lietuvoje ši diagnozė nustatyta apie 130 tūkstančių gyventojų. Yra niūri statistika: po širdies nepakankamumo diagnozės per penkerius metus miršta kas antras pacientas, o dešimt metų išgyvena tik ketvirtadalis.
Sergamumo rodikliams itin didelės įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija. Profesorė apgailestauja, kad „kai kurių nuolatinių pacientų gydytojai kardiologai nesulaukė.
Žmonės vengė gydymo įstaigų, apsilankymų pas gydytojus, ir jei širdies nepakankamumas progresavo, bet niekas nepakoregavo vartojamų vaistų dozių, nepaskyrė naujų ir tai lėmė blogą išeitį, jeigu įvyko staigus širdies nepakankamumo paūmėjimas, bet nebuvo suteikta pagalba, arba jei galbūt ištiko staigi mirtis, kuri sergant šia liga yra nereta, – tokio paciento mes jau, deja, nebeišvysime“, – kalba profesorė. „Skaičiuojama, kad sergančiųjų širdies nepakankamumu stacionarizavimas sumažėjo 20 proc. per pandemijos metus, o tai reiškia, kad, be tų atvejų, kai praradome pacientus, turime nemažai uždelstų širdies nepakankamumo atvejų ir nenumaldomai susidursime su problema, kai šie pacientai pateks į gydymo įstaigas smarkiai pažengus ligai“, – perspėja profesorė, lygindama situaciją su onkologija: „kuo ilgiau pradelsta, tuo blogesnė prognozė.“
Klastingi simptomai: kaip atpažinti mirtiną ligą?
Viena didžiausių bėdų ta, kad daugelis žmonių net nenutuokia, jog jiems prasidėjo širdies nepakankamumas. Simptomus lengva supainioti su kitais negalavimais, nes širdžiai nepajėgiant tinkamai aprūpinti organizmo krauju, nukenčia ir ima streikuoti kiti gyvybiškai svarbūs organai. Dėl šios priežasties dauguma širdies nepakankamumo atvejų nustatomi ligai jau gerokai pažengus.
Profesorė D. Žaliaduonytė išskiria pagrindinius požymius, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį: „Nuolatinis nuovargis, silpnumas, dusulys lipant laiptais ar į įkalnę, kartais – net paprasčiausiai vaikštant, iš pradžių kojų, vėliau kitų kūno vietų tinimai. Šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 sulaukusių 40-mečio ir jį perkopusių žmonių. Su amžiumi tikimybė didėja.“
Gydymo galimybės ir specializuota pagalba
Ar egzistuoja priemonės kovai su šia sunkia lėtine liga? Profesorė D. Žaliaduonytė teigia, kad šiuolaikinė medicina sparčiai žengia į priekį. „Lietuvoje jau turime vaistų, pažangiausių Europos mokslininkų farmacijos atradimų, ir tai sergantiesiems širdies nepakankamumu yra labai gera naujiena. Yra tyrimais grįstų duomenų, kad net 50 proc. tinkamai gydomų pacientų iš sunkesnės širdies nepakankamumo klasės po vieno mėnesio gydymo pereina į lengvesnę“, – optimistiškai kalba profesorė.
Profesorė pabrėžia, kad pajutus minėtus simptomus, net ir ne visus, delsti negalima – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją kardiologą. Pacientui taip pat itin svarbu stebėti savo būklę ir atpažinti ligos paūmėjimą, tam padeda specializuoti Širdies nepakankamumo kabinetai.
Ambulatoriniai Širdies nepakankamumo kabinetai Lietuvoje veikia nuo 2015 metų ir buvo tikras proveržis, nes tokio tipo įstaigų neturėjo net dauguma ES šalių, išskyrus Skandinaviją. Tačiau profesorė pastebi, kad apie šiuos kabinetus žmonės dar palyginti mažai žino, nors jie galėtų priimti kur kas daugiau pacientų.
„Širdies nepakankamumo kabinetus labai rekomenduojame žmonėms po širdies nepakankamumo gydymo stacionare, – teigia prof. D. Žaliaduonytė. – Specializuotas gydytojas ir specializuotas slaugytojas suteikia būtiną priežiūrą ir informaciją pacientui, besilankančiam tokiame kabinete – pradedant tyrimais, medikamentais, jų dozių parinkimu kiekvienam pacientui, baigiant darbo ir poilsio, geriamų skysčių režimo ir pan. sureguliavimu. Norėtųsi, kad apie Širdies nepakankamumo kabinetus išgirstų kuo daugiau žmonių.“ Siuntimą į Širdies nepakankamumo kabinetą išrašo gydytojas kardiologas, vidaus ligų gydytojas arba šeimos gydytojas po stacionarinio gydymo dėl širdies nepakankamumo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.