Plaučių vėžys išlieka viena pagrindinių mirties nuo navikinių ligų priežasčių Lietuvoje. Nepaisant to, kad dažniausiai šios ligos atvejai siejami su rūkymu, ji neaplenkia ir tų žmonių, kurie gyvena sveikai ir nepiktnaudžiauja žalingais įpročiais. Nacionalinis vėžio institutas (NVI) kartu su gydytoju krūtinės chirurgu, profesoriaus habilituoto mokslų daktaro Sauliaus Cicėno, atkreipia dėmesį į esminius plaučių vėžio požymius bei esamas prevencijos galimybes, kurios gali reikšmingai sumažinti mirtingumą.
Plaučių vėžys – ne vien rūkančiųjų liga
Dar visai neseniai plaučių vėžys buvo laikomas liga, dažniausiai paliečiančia rūkančius arba kenčiančius nuo stiprios oro taršos žmones. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, jog rizika susirgti plaučių vėžiu nėra vien rūkymo pasekmė ir kad ši onkologinė liga gali išsivystyti taip pat ir tarp nerūkančiųjų asmenų. Nors maždaug 85 proc. susirgusių plaučių vėžiu yra aktyvūs arba buvę rūkytojai, susirgimo galimybė išlieka ir kitose gyventojų grupėse.
Prof. S. Cicėnas atkreipia dėmesį, kad rizikos veiksniai gali būti įvairūs: nuo kenksmingų medžiagų įkvėpimo, būdingų tam tikroms profesijoms, iki radono dujų, kurių radioaktyvūs skilimo produktai kaupiasi patalpose ir per ilgą laiką veikia plaučius žalingai. Taip pat svarbu nepamiršti genetinio faktoriaus – jeigu šeimoje yra buvę plaučių vėžio atvejų, tikimybė susirgti išauga maždaug 8 proc.
Plaučių vėžys moterims – didėjanti problema
Plaučių vėžys Lietuvoje dažniausiai diagnozuojamas vyrams, tačiau pastaraisiais metais ryškėja nerimą kelianti tendencija – moterų sergamumas šia liga auga. Nuo 2015 metų moterų susirgimų skaičius padidėjo net 7,6 proc. Nors dauguma jų vis dar yra rūkančios, plaučių vėžys diagnozuojamas ir tarp jaunų, nerūkančių bei sveikai gyvenančių moterų.
Mokslininkai įvardija papildomus veiksnius, tokius kaip hormoniniai preparatai, naudojami reprodukcijai kontroliuoti, ar nuolatinis įkaitusio aliejaus garų įkvėpimas maistą ruošiančių moterų darbo metu – ypač šie veiksniai svarbūs Azijos valstybėse, bet jų poveikis pastebimas ir Lietuvoje.
Symptomai ir ankstyvos diagnostikos reikšmė
Vienas iš didžiausių iššūkių kovojant su plaučių vėžiu – tai ankstyvųjų stadijų liga, kuri dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais. Dažniausiai diagnozė nustatoma tik profilaktinių patikrinimų metu arba visai atsitiktinai. Kai liga jau pažengusi, atsiranda kosulys, dusulys, krūtinės skausmai, stiprus svorio netekimas bei karščiavimas, o gydymo galimybės tampa gerokai ribotesnės.
Profesorius Cicėnas pabrėžia, kad geriausios gydymo prognozės pasiekiamos tik diagnozavus ligą ankstyvame etape. Todėl itin svarbu reguliariai profilaktiškai tikrintis, ypač tiems, kurie rūko arba turi kitų rizikos veiksnių. Nuo 2025 metų Lietuvoje bus įgyvendinta valstybės apmokama plaučių vėžio patikros programa, kurioje žmonės nuo 50 iki 70 metų galės kartą per trejus metus pasitikrinti plaučius žemos dozės kompiuterinės tomografijos metodu.
Kovos su liga galimybės ir visuomenės įsitraukimas
Plaučių vėžio gydymo metodai sparčiai tobulėja – dabar jau taikoma imunoterapija, taikiniai medikamentai ir kiti inovatyvūs būdai, kurie netrukus gali leisti ne tik pristabdyti, bet ir išgydyti kai kurias ligos formas, ypač ankstyvose stadijose. Tačiau medikamentų efektyvumas visiškai priklauso nuo ligos stadijos diagnozavimo metu.
Gydytojas profesorius taip pat pabrėžia, jog labai svarbu keisti visuomenės požiūrį į savo sveikatą – daug žmonių kreipiasi į medikus tik jaučiamas simptomus, o tai lemia prastą gydymo prognozę. Be to, pasak profesoriaus, tabako produktų vartojimo mitai, kad elektroninės cigaretės ar kaitinamo tabako gaminiai yra mažiau žalingi, yra klaidingi – visų rūšių rūkymas kelia panašią riziką susirgti plaučių vėžiu.
Galutinė žinia yra aiški ir svarbi kiekvienam: rūpintis savo sveikata reikėtų nuolat ir aktyviai. Reguliarios profilaktinės apžiūros, sveikas gyvenimo būdas, rūkymo vengimas ir švietimas gali ženkliai sumažinti plaučių vėžio skaičių bei atitolinti ligos pradžią. Nuo 2025 metų prasidėsianti ankstyvoji plaučių vėžio patikros programa – svarbus žingsnis Lietuvoje kovoje su šia klastinga ir dažnai mirtina liga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.