Sveikos mitybos specialistė S. Čapkauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ aptarė, kodėl daugeliui žmonių Lietuvoje rekomenduojama vartoti maisto papildus. Nepaisant to, kad įprasta manyti, jog subalansuota mityba užtikrina visas būtinąsias maistines medžiagas, specialistė atkreipia dėmesį į esmines problemas, kurios šią nuomonę paneigia. Ateities sveikatos užtikrinimui būtina suprasti, kurios medžiagos mūsų organizmui trūksta ir kaip tinkamai pasirinkti papildus.
Maisto papildų poreikis šiuolaikinėje mityboje
Pasak S. Čapkauskienės, daugelis Lietuvos gyventojų susiduria su lėtiniu vitamino D, vitamino E ir cinko trūkumu, kuris yra tiesiogiai susijęs su prastu maisto produktų maistinės vertės išsaugojimu ir sąlygomis, kuriose maistas yra gaminamas bei apdorojamas. Ilgalaikiai moksliniai tyrimai rodo, kad dabartinis maisto produktų polifenolių kiekis, svarbių antiuždegiminių medžiagų, yra ženkliai sumažėjęs, lyginant su prieš šimtmetį taikomais maisto gamybos metodais. Be to, termiškai apdorojant maistą, dalis vertingų komponentų prarandama, o prasta maisto kokybė dar labiau lemia neefektyvų medžiagų pasisavinimą – dažnai tik apie 20–50 % medžiagų absorbuojama į kraujotaką.
Omega-3 riebalų rūgštys – gyvybiškai svarbios medžiagos
Pagrindiniu privalomu papildomu specialistė įvardija omega-3 riebalų rūgštis, kurios žmogaus organizmas nesintetina ir jas būtina gauti su maistu arba maisto papildais. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys svarbios ląstelių struktūrai, nes jos sudaro kiekvienos ląstelės apvalkalėlį, veikiantį kaip apsauga ir leidžiantį reguliuoti medžiagų apykaitą. Trūkstant omega-3, ląstelių apsauga silpnėja, kas skatina uždegiminių procesų vystymąsi ir didina riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
Omega-3 ypač svarbi širdies ir kraujagyslių sistemai, smegenų veiklai, regėjimui bei imuniteto stiprinimui. Deja, šio svarbaus maistingojo elemento trūksta daugelyje šiuolaikinių mitybos racionų, nes natūralių šaltinių, kaip riešutai, sėklos, linų sėmenys ar riebios žuvys, vartojimas nėra pakankamas.
Be to, žuvies maisto produktų paruošimo būdas (dažniausiai kepimas) mažina omega-3 kiekį, lyginant su virta žuvimi.
Kaip išsirinkti ir vartoti žuvų taukus
Žuvų taukai iš esmės yra omega-3 riebalų rūgštys, kurių pagrindinės rūšys žymimos kaip EPA ir DHA. Rinkdamiesi papildus, svarbu atkreipti dėmesį į šių medžiagų santykį ir kiekį, taip pat į gamybos šaltinį – idealu, kad žuvų taukai būtų iš mažų, riebų žuvų, sugautų tvaraus žvejybos būdo. Be to, būtina užtikrinti, kad papildai minimaliai oksiduotųsi, nes oksiduoti žuvų taukai praranda savo naudingas savybes.
Rekomenduojama kasdien suvartoti apie 500 mg omega-3 palaikymui, o siekiant geresnės širdies ir kraujagyslių sveikatos – iki 1–2 gramų per dieną. Žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį ir pakitusius lipidų profilius, patariama vartoti net 2–4 gramus per parą, bet bendras kiekis neturėtų viršyti 5 gramų.
Kaip nustatyti tinkamus papildus?
Svarbiausia, anot specialistės, prieš pradedant vartoti maisto papildus, atlikti kraujo tyrimus, kurie parodo konkrečius vitaminų ir mineralų trūkumus. Organizmas ne visada žodžiais perspėja, bet nuovargis, sumažėjęs atsparumas ligoms ar imuniteto silpnumas gali būti ženklai, kad reikalingas papildomas medžiagų atsargas praturtinti papildais. Konsultacija su gydytoju padės išsirinkti tinkamus preparatus, taip pat subalansuoti mitybą efektyvesniam rezultatui pasiekti.
Apibendrinant, mitybos specialistė sako, jog sveikai maitintis – sveikatos pagrindas, tačiau šiuolaikinėje aplinkoje, kur maisto kokybė ir mūsų gyvenimo būdas lemia didelius iššūkius, maisto papildai tampa neišvengiama svarbia organizmo apsaugos dalimi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.