Praeitais metais Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita atskleidė sunkią situaciją Lietuvoje – mūsų šalis yra viena iš tų, kur itin didelis sintetinių opioidų vartojimas. Šios medžiagos, pasižyminčios stipriu poveikiu centrinei nervų sistemai, yra tiesiogiai susijusios su perdozavimo protrūkiais, kurie kelia ypatingą grėsmę tiek vartojančiųjų, tiek jų artimųjų gyvybei ir sveikatai.
Priklausomybė – tai ne vien asmens problema, tai buvo pabrėžta ir Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologės-psichoterapeutės Kotrynos Mikalauskaitės. Ji atkreipia dėmesį, kad šis sunkumas paveikia ir visą žmogaus šeimą bei artimuosius. Dažnai esame susidūrę su situacijomis, kai artimieji patiria didelį stresą, rūpestį ir neapibrėžtumą dėl žalingų įpročių, kuriuos sunku kontroliuoti. Tai sukelia ne tik emocinį, bet ir socialinį bei finansinį krūvį šeimai.
Pagrindiniai priklausomybės požymiai – kai prarandama kontrolė
Kotryna Mikalauskaitė pabrėžia, kad pagrindinis bet kurios priklausomybės požymis – kontrolės praradimas. Žmogus toliau vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas, nepaisydamas ar net ignoruodamas neigiamų pasekmių sveikatai, santykiams ar darbui. Dažnai matomas nuotaikų svyravimas, padidėjęs dirglumas, atsiribojimas nuo kasdieninių pareigų ir anksčiau svarbių žmonių. Pokyčiai dienotvarkėje, finansiniai sunkumai ar prastėjantys darbo rezultatai taip pat gali būti signalas apie augančią priklausomybę.
Dar viena sudėtinga problema – asmenys dažnai patys turi įsitikinimą, kad jų elgesys yra kontroliuojamas, todėl ginasi nuo artimųjų rūpesčio ir neatpažįsta savo priklausomybės.
Kai ir kaip pradėti padėti – dialogo svarba ir ribų nustatymas
Artimieji, norintys padėti, pirmiausia turi suprasti, kad negali visiškai kontroliuoti kito žmogaus elgesio. Svarbu išlaikyti aiškias ribas, nusistatyti, ką galima toleruoti, o ką – ne, ir saugoti savo emocinę gerovę.
Konstruktyvus ir nuoširdus dialogas – kertinė pagalbos dalis. Jį turėtų lydėti ramus, pagarbus tonas, išvengiant kaltinimų ar moralizavimo.
Vertinga kalbėti apie savo jausmus, pavyzdžiui: „Man neramu“, „Man skaudu matyti, kaip tu kenči“. Toks bendravimas padeda ne užsidaryti, o ieškoti sprendimų kartu. Tuo pat metu, užuojauta neturi virsti nuolaidžiavimu – svarbu išlaikyti aiškias, pagarbias ribas.
Pagalba namie – testai ir jų vaidmuo
Vienas iš praktinių įrankių, padedančių patvirtinti įtarimus ir suprasti situaciją, yra greitasis narkotikų testas, atliekamas namuose. Tačiau specialistai primena, kad testavimas turi būti atliekamas atsakingai ir tik tarp abipusių susitarimų, nes netinkamas jo panaudojimas gali pabloginti santykius.
Rekomenduojama testus naudoti kaip pokalbio pradžios priemonę – aptarti rūpestį, galimas žalas ir pagalbos galimybes. Svarbu vengti kaltinimų, ultimatumų ar grasinimų, kurie dažnai varžo žmogaus norą atvirauti ir keistis.
Keliaujant link pokyčių – kaip palaikyti ir skatinti
Norint paskatinti pokyčius ir gydymą, svarbu stiprinti blaivų gyvenimo būdą ir palaikyti konstruktyvų elgesį. Tai galima pasiekti skatinant aktyvias, malonias veiklas – sportą, kūrybą ar bendravimą, kurie mažina norą vartoti žalingas medžiagas.
Tuo pačiu reikia vengti elgesio, kuris palaiko priklausomybę, pavyzdžiui, nevalingai spręsti finansines problemas ar dengti vartotojo klaidas. Lygiai taip pat būtina išlaikyti pagarbią ir ramią bendravimo atmosferą, nes agresyvumas, šaukimai ar gėdinimai atitraukia žmogų nuo pokyčio.
Profesionalios pagalbos reikšmė ir kada jos prašyti
Kotryna Mikalauskaitė atkreipia dėmesį, kad profesionali pagalba tampa būtina, kai priklausomybės pasekmės pradeda kelti grėsmę sveikatai, santykiams ar bendram gyvenimo kokybei. Svarbu siūlyti specialistų konsultacijas ne konfrontacijos metu, o ramios diskusijos metu, išreikšiant rūpestį ir norą padėti.
Pasak psichologės, pokalbių ir pagalbos ieškojimo procesas dažnai ilgas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo. Kiekvienas žmogus kelia psichologinių etapų seriją, kol priima sprendimą keistis, tad artimųjų palaikymas – ypač svarbus.
Kreiptis pagalbos – stiprybės ženklas
Apimti sunkumų dėl artimojo priklausomybės šeimos neturėtų jaustis vieniši ar kaltintis. Kreipimasis į specialistus – pirmas žingsnis link pokyčių. Lietuvoje veikia specialios programos artimiesiems, kurios padeda išmokti efektyviau padėti, saugoti savo emocinę sveikatą, palaikyti motyvaciją gydytis ir atstatyti šeimos ryšius.
Psichologinė pagalba, šeimos terapija ir savitarpio paramos grupės suteikia reikalingą paramą ir žinias, leidžiančias geriau suprasti priklausomybės dinamiką ir savo vaidmenį joje. Tai padeda ne tik padėti priklausomam asmeniui, bet ir išlaikyti savo stiprybę bei orumą.
„Priklausomybė yra liga, o ne valios trūkumas, todėl ją būtina gydyti, o ne slėpti ar ignoruoti“, – pabrėžia K. Mikalauskaitė. Artimiesiems svarbu gauti ne kaltinimus, o supratimą ir profesionalią pagalbą, kuri padėtų išgyventi tą skaudžią patirtį ir atstatyti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.