Nuovargis, suprastėjusi atmintis ir nemiga – tai dažni simptomai, kurie vis dar kankina dalį žmonių po persirgtos koronaviruso infekcijos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Daiva Berškienė atkreipia dėmesį, kad net ir lengvai perneštas COVID-19 gali palikti ilgalaikių liekamųjų padarinių, kurie ženkliai pablogina kasdienį gyvenimą.
Pastaraisiais rudens mėnesiais sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis, įskaitant ir koronavirusą, vėl didėja, o grįžę ligos simptomai iš dalies primena klasikinę peršalimo ligų klinikinę vaizdą. Vis dėlto COVID-19 virusas turi savybę paveikti centrinę nervų sistemą – jis neurotropiškas, o tai reiškia, jog virusas gali pažeisti nervų ląsteles ir smegenų funkcijas. Šeimos gydytoja primena, kad dar pirmųjų pandemijos bangų metu dažnas pacientas pajusdavo uoslės ar skonio praradimą, kuris bylojo apie nervų pažeidimą. Dabar žinoma, kad virusas gali palikti pažeidimų ir galvos smegenyse, kas pasireiškia silpnumu, atminties sutrikimais bei nuolatiniu nuovargiu.
Antinksčių išsekimas ir organizmo atsakas
Gydytoja pabrėžia, jog organizmas po infekcijos patiria didžiulį stresą, nes turi kovoti su virusu ir atsistatyti. Antinksčiai, kurie yra atsakingi už streso hormonų, tokių kaip kortizolis, gamybą, ištempiami iki ribos. Jie aktyviai dalyvauja reguliuojant uždegimines organizmo reakcijas, tačiau po ligos šių liaukų funkcija būna nusilpusi, kas paaiškina ilgalaikį silpnumą ir nuovargį. Daugeliu atvejų liekamieji simptomai nesusiję su ligos sunkumu – net pacientai, sirgę labai lengvai ir be karščiavimo, gali ilgai jausti blogą savijautą.
Kaip sumažinti liekamųjų simptomų poveikį?
Norint sumažinti ilgalaikius simptomus, labai svarbu leisti organizmui pailsėti. Daiva Berškienė akcentuoja, kad daugeliui žmonių vaidmenį turi ir intensyvus gyvenimo tempas, kai nedaroma pertraukų, o liga suvokiama kaip laiko švaistymas. Tokiu atveju žmogus grįžta į darbus prieš visiškai pasveikdamas, o tai tik pailgina atsigavimo procesą. Vienas svarbiausių atsigavimo punktų yra miego kokybė.
Miego metu organizme gaminami svarbūs atstatomieji hormonai, tokie kaip melatoninas ir augimo hormonas. Gydytoja rekomenduoja skirti bent 7-8 valandas kokybiško miego, vengti ryškios šviesos bei elektroninių prietaisų prieš miegą ir užtikrinti tinkamą kambario temperatūrą bei tamsumą.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į mitybą – patartina vartoti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kurie aprūpina organizmą svarbiais vitaminais ir skaidulomis. Po COVID-19 dažnai rekomenduojama papildomai vartoti vitaminą C ir vitaminą D, nes pastarojo trūkumas gali lemti nusilpusią imuninę sistemą, energijos stygių ir sutrikusią nuotaiką. Vitaminų atsargas geriausia nustatyti atlikus laboratorinius tyrimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu po koronaviruso infekcijos simptomai – nuovargis, nemiga, atminties sutrikimai – užsitęsia ilgiau nei mėnesį ir negerėja, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Gali būti reikalingi papildomi tyrimai, įskaitant neurologinius ir kardiologinius, nes virusas kartais paveikia ne tik nervų sistemą, bet ir širdį. Tik tinkamai įvertinus būklę galima skirti efektyvų gydymą bei pagreitinti visišką atsistatymą.
Apibendrinant, svarbu suvokti, kad persirgus koronaviruso infekcija, nereikia skubėti grįžti prie įprastų užduočių ir gyvenimo ritmo. Tinkamas poilsis, subalansuota mityba, sveikos gyvensenos palaikymas ir reikalingų vitaminų papildymas yra kertiniai veiksniai, kurie padės atsistatyti bei išvengti tolimesnių sveikatos sutrikimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.