Šiandien vis daugiau žmonių susiduria su psichologiniais sunkumais, kurie dažnai lieka nevieši dėl stigmos, baimės ar nesupratimo. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad net kiekvienas aštuntas žmogus pasaulyje patiria tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, dažniausiai nerimo ar depresijos formų. Nepaisant to, nemaža dalis vis dar jaučiasi izoliuoti, vieniši, o savo išgyvenimų nesidalina nė su artimaisiais, manydami, kad privalo su jais susidoroti vieni. Tačiau psichologų ir ekspertų nuomonė vienareikšmiška – kalbėti apie psichologinius sunkumus yra būtina, nes tik taip galime sumažinti stigmas ir rasti reikalingą pagalbą bei paramą.
Psichologinės stigmos ir jų poveikis
Visuomenėje vyraujančios stigmos apie psichikos sveikatą ne tik trukdo atviram bendravimui, bet ir sukuria baimės atmosferą. Viena pagrindinių psichologinių sunkumų kalbėjimo kliūčių yra baimė, kad artimieji gali būti kaltinami už sutrikimus arba patys kaltins vieni kitus. Tai dažnai lemia tylą, kurios metu žmogus, patiriantis psichologines problemas, jaučia gėdą ir atsiskiria nuo socialinės aplinkos. Be to, šios stigma dažnai paveikia skirtingai – vyrai dažnai susiduria su visuomenės spaudimu būti stipriais ir neverkti, todėl retai ieško pagalbos, o moterys dažnai laikomos emocingomis arba netinkamai prižiūrinčiomis savo šeimą, jei jos išgyvena psichologinius krūvius. Tokie stereotipai apsunkina pagalbos ieškojimą ir gali padidinti riziką sunkiems pasekmėms, įskaitant savižudybės pavojų.
Psichologinių sunkumų ignoravimo pasekmės
Užgniaužti jausmai ir neaptariamos emocijos ilgainiui ima neigiamai veikti kasdienį žmogaus gyvenimą. Darbovietėje tai gali pasireikšti sumažėjusia produktyvumo ir motyvacijos lygiu, konfliktų su kolegomis gausa, o socialiniuose santykiuose – bendravimo sunkumais. Dėl pasitikėjimo praradimo ir emocinės įtampos žmogus gali jaustis beviltiškai, o ilgainiui emocijų ignoravimas gali sukelti rimtas psichikos sveikatos problemas, sutrikti apetitą ar miego režimą.
Specialiai tam reikalinga aplinka – tiek šeimoje, tiek darbe – kurioje būtų skatinama atvira išraiška, būtų supratimas ir palaikymas.
Kaip kalbėtis apie psichologinius sunkumus?
Specialistai pabrėžia, jog kalbėjimasis apie emocinius išgyvenimus yra pirmas žingsnis link gerovės. Svarbu pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris būtų priimtinas pačiam žmogui – kartais tai gali būti tiesioginis pokalbis akis į akį, kartais – pokalbio scenarijaus parengimas arba laiško parašymas. Taip pat galima naudoti įvairias užduotis, pavyzdžiui, stalo žaidimus ar kartu žiūrimą filmą, kurie sukuria aplinką lengviau atsiverti. Geram pokalbiui būtina parinkti tinkamą laiką ir saugią vietą, kurioje visa diskusija vyktų ramiai be skubos.
Specialistai pataria pradėti pokalbį nuo paprastų klausimų, tokių kaip „Kaip tu šiandien jautiesi?“ ar „Kas tave neramina?“, kurie leidžia natūraliai pereiti prie sudėtingesnių temų ir skatina atvirumą. Svarbu, kad žmogus norėtų pasidalinti savo išgyvenimais savo tempu ir tai darytų tiek, kiek jaučia esant tinkama. Pokalbio metu svarbu aiškiai nurodyti, kokios paramos žmogus iš artimųjų tikisi – ar tai būtų tik emocinis palaikymas, ar pagalba ieškant profesionalų konsultacijos.
Kaip atpažinti, kad artimas žmogus turi psichologinių sunkumų?
Kartais sunkumų patiriama ne mums, tačiau tai gali būti mūsų artimųjų realybė. Tad svarbu atkreipti dėmesį į požymius, kurie rodo, kad žmogui sunku. Tai gali būti susidomėjimo netekimas anksčiau mėgtais dalykais, pasikeitę miego ir higienos įpročiai, atsiribojimas nuo draugų, dažnas liūdesys, nervingumas ar agresyvumas. Pamačius tokius ženklus, verta inicijuoti pokalbį, bet svarbu tai daryti empatiškai ir neakcentuoti kaltės, pavyzdžiui, sakant: „Aš tavęs pasiilgau. Kaip tu laikaisi?“ – tai suteikia žmogui saugumo jausmą ir paskatina atvirumą.
Klausymasis yra svarbiausia – skiriant dėmesį ir rodant supratimą, galime padėti artimiesiems dalintis sunkumais. Taip pat tikslinga padrąsinti ieškoti profesionalios pagalbos, jei tai atrodo reikalinga. Informacijos ir paramos galima rasti patikimuose interneto tinklalapiuose, tokiuose kaip zvelkgiliau.lt, pagalbasau.lt ar tuesi.lt.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.