Ilgą laiką daugelis iš mūsų girdėjo patarimą, kad per dieną reikia išgerti aštuonias stiklines vandens, arba maždaug du litrus. Šis universalus teiginys tapo tarsi nesvetimas standartas tiek sveikatos rekomendacijose, tiek kasdieniniame gyvenime. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad šis patarimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o vandens kiekis, kurio žmogui reikia, yra kur kas individualiau pritaikytas.
Individualūs organizmo poreikiai lemia skysčių poreikį
Japonijos Nacionalinio biomedicinos inovacijų, sveikatos ir mitybos instituto tyrėjai, vadovaujami Yosuke Yamada, atkreipia dėmesį, kad aštuonių stiklinių rekomendacija moksliškai nėra pakankamai pagrįsta. Tai, kiek vandens per dieną reikia išgerti, priklauso nuo daugelio veiksnių – amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo intensyvumo, klimato, kuriame žmogus gyvena, ir netgi nuo to, ką jis valgo.
Vienas svarbiausių aspektų – maistas, kurį vartojame. Daugelis žmonių pamiršta, kad apie pusę vandens organizmas gauna būtent su maistu. Pavyzdžiui, valgant daug daržovių, vaisių, žuvies, ryžių ar makaronų, natūraliai papildomas skysčių kiekis. Tuo tarpu mityba, kurią sudaro daugiausiai džiovinti, riebaus maisto produktai ar mažai vandens turintys produktai, gali neduoti reikšmingo vandens kiekio, todėl ir išgeriama vandens reikia daugiau.
Tyrimo metodika ir pagrindinės išvados
Tyrimas, kuris buvo publikuotas prestižiniame moksliniame žurnale „Science“, apėmė plačią imtį – 5604 žmones iš 23 skirtingų valstybių, kurių amžius svyravo nuo kelių dienų iki beveik šimto metų. Tokio plataus masto analizė leido išsamiai įvertinti vandens vartojimo įpročius ir organizmo skysčių apyvartą įvairiose gyvenimo situacijose.
Įdomu, kad tyrėjai naudojo inovatyvią metodiką – dalyviams buvo duodama stiklinė vandens, kurioje dalis vandenilio atomų pakeisti deuteriu. Stebint, kaip greitai toks vandenilis pašalinamas iš organizmo, nustatomas skysčių apytakos greitis. Šis rodiklis itin priklauso nuo žmogaus energijos sąnaudų, gyvenamosios aplinkos ir rūpinimosi savimi.
Pavyzdžiui, žmonėms, gyvenantiems karštame ir drėgname klimate, sportininkams, nėščiosioms bei maitinančioms moterims vandens apykaita yra spartesnė, o tai reiškia, kad jų vandens poreikis yra didesnis.
Amžius, lytis ir fizinis aktyvumas – svarbūs veiksniai
Taip pat nustatyta, kad su amžiumi vandens poreikis mažėja. Pvz., 20–35 metų amžiaus vyrams vidutiniškai rekomenduojama gerti apie 4,2 litro vandens per dieną, tuo tarpu 90 metų vyrams pakanka tik apie 2,5 litro. Moterims 20–40 metų amžiaus vidutinė reikalinga vandens apytaka yra apie 3,3 litro, o sulaukus senatvės ši suma taip pat mažėja iki 2,5 litro. Įdomu, kad aktyviai sportuojančioms moterims vandens poreikis gali būti net mažesnis nei fiziškai mažiau aktyvioms bendraamžėms, nes jų organizmo prisitaikymas efektyviau reguliuoja skysčių balansą.
Ar verta laikytis vieningos rekomendacijos?
Aberdyno universiteto profesorius Johnas Speakmanas pažymi, kad įprastas patarimas apie aštuonias stiklines per dieną tinka ne visiems ir daugelis žmonių geriau jaučia savo kūno poreikius. „Manau, kad tai yra rekomendacija, kurią daugelis žmonių ignoruoja ir klauso savo organizmo signalų“, – teigė jis.
Nors permainingas skysčių poreikis yra natūralus, reikėtų paminėti ir atsakingo vandens vartojimo svarbą. Net jei šiek tiek daugiau išgerti vandens nekenkia, tačiau švaraus geriamojo vandens ištekliai yra riboti. Pavyzdžiui, jei Jungtinės Karalystės gyventojai laikytųsi bendros rekomendacijos ir kasdien išgertų net puslitriu daugiau vandens, nei jų organizmui reikia, iš viso būtų sunaudota 20 milijonų litrų vandens daugiau nei būtina, kas gali turėti ilgalaikių aplinkosauginių pasekmių. Tai ypač aktualu visame pasaulyje, kai susiduriama su klimato kaita ir vandens išteklių mažėjimu.
Apibendrinimas
Vandens poreikis yra individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip amžius, lytis, fizinis aktyvumas, gyvenamoji aplinka ir maisto sudėtis. Todėl geriausia vadovautis ne universaliomis rekomendacijomis, bet išmokti klausytis savo kūno ir jo signalų. Be to, svarbu suvokti mūsų atsakomybę už švarių vandens išteklių tausojimą, todėl per didelis ir nereikalingas skysčių vartojimas gali būti ne tik nenaudingas sveikatai, bet ir žalingas aplinkai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.