Krūties vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ankstyva ligos diagnostika yra itin svarbi, nes kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Kiekvienais metais spalio 15-ąją minima Krūtų sveikatos diena, kurios proga Kauno teritorinė ligonių kasa primena apie dalyvavimo krūties vėžio prevencinėse programose svarbą ir būtinybę rūpintis savo sveikata.
Jurgita Gudaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų onkologė chemoterapeutė, teigia, kad krūties vėžio diagnozės dažnai jau patvirtinamos ankstyvosiose ligos stadijose – I ir II. Tai teigiamas pokytis, kurį lėmė visuomenės švietimas ir onkologijos mokslo pažanga. Anksčiau dažniau diagnozuojamos pažengusios ir išplitusios ligos stadijos, o šiandien vis daugiau moterų drąsiai ir sąmoningai rūpinasi savo sveikata, kartu aktyviau dalyvauja prevencinėse programose.
Pokyčiai pacientų požiūryje
Gydytoja pastebi, kad moterų požiūris į krūties vėžį keičiasi. Nors baimės ir nerimas dar išlieka, jos atslūgsta dėl pasitikėjimo šiuolaikine medicina ir efektyviomis gydymo galimybėmis. Anksčiau egzistavę mitai, kad krūties vėžys yra neišvengiama ir mirtina diagnozė, nyksta. Vis daugiau pacientų suvokia, jog ankstyvas ligos nustatymas ir pažangios gydymo priemonės leidžia efektyviai valdyti šią ligą ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Kas lemia krūties vėžio riziką?
Onkologė pabrėžia, kad krūties vėžio atsiradimą lemia keli veiksniai, dažniausiai jų kombinacija. Vienas iš svarbių faktorių yra genetika – tam tikrų genų mutacijos didina ligos tikimybę. Be to, riziką didina ir tam tikri gyvenimo būdo faktoriai. Tai gali būti negimdžiusių arba nežindžiusių moterų būklė, antsvoris, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas ir mažas fizinis aktyvumas.
Hormoninę pusiausvyrą paveikia ir pakaitinė hormonų terapija bei hormoninė kontracepcija, ypač jei jos taikomos ilgą laiką. Taip pat svarbu paminėti, kad moterims, kurių artimos giminaitės sirgo krūties vėžiu, rizika susirgti yra didesnė.
Kaip atpažinti ligą?
Krūties vėžio simptomai dažnai pasireiškia įvairiais pakitimais krūtyje ar pažastyje. Tai gali būti krūties sukietėjimas, jos formos pakitimas, odos spalvos pokyčiai, paraudimai ar raukšlėjimasis, primenantis apelsino žievelę. Gali atsirasti ir spenelio pakitimai – patinimai, išopėjimai arba kraujingos išskyros. Kartais pirmieji požymiai pastebimi pažastyje – padidėję arba sukietėję limfmazgiai. Onkologė primena, kad ankstyvų stadijų vėžys dažnai yra besimptomis, todėl būtina reguliariai tikrintis krūtis.
Prevencinės priemonės ir mamografinė patikra
Lietuvoje veikia krūties vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Mamografinės patikros atliekamos kas dvejus metus ir yra nemokamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims. Tačiau, nors dalyvavimas šioje programoje gerėja, vis dar tik apie 60 procentų moterų reguliariai tikrinasi, kai pageidautinas lygis yra ne mažiau kaip 75 procentai. Nuo kitų metų planuojama praplėsti tikslinės grupės amžiaus ribas – mamografija bus siūloma 45–74 metų moterims.
Onkologė ragina moteris nepraleisti galimybės pasitikrinti, kadangi ankstyva diagnozė reikšmingai pagerina gydymo efektyvumą. Moterys, pastebėjusios bet kokius įtartinus pakitimus krūtyse, net jei ir nėra prevencinės programos amžiaus grupėje, turi kreiptis į gydytoją. Svarbu paskatinti visuomenės sąmoningumą ir imtis veiksmų, kad būtų mažinama rizika ir užtikrinama ankstyva diagnozė.
Modernus požiūris į išplitusį krūties vėžį
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad net jei krūties vėžys jau yra išplitęs, šiandien jis dažnai vertinamas kaip lėtinė liga, kuriai valdyti taikomi naujos kartos vaistai. Tai leidžia pacientėms gyventi daug ilgiau, išlaikant gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbu nepamiršti mediciniškai pagrįsto gydymo, nes savarankiški bandymai pagerinti būklę be gydytojo priežiūros gali būti pavojingi.
Išvados ir kvietimas rūpintis sveikata
Krūties vėžys išlieka rimta sveikatos problema, kurios prevencija ir ankstyva diagnostika yra efektyviausios priemonės kovojant su šia liga. Moterims rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytojus, dalyvauti prevencinėse programose, atsisakyti žalingų įpročių, laikytis sveikos gyvensenos principų bei būti aktyvioms savo sveikatos stebėsenos srityje. Jurgita Gudaitienė ragina nebijoti gydymo ir pasitikėti šiuolaikine medicina – tai yra svarbus žingsnis kovoje su krūties vėžiu, užtikrinant ne tik išgyvenamumą, bet ir geresnę gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.