Saulės poveikis žmonių sveikatai dažnai vertinamas vienareikšmiškai – kaip žalingas ir pavojingas. Tačiau gydytoja laboratorinės medicinos specialistė Eglė Marciuškienė šį mitą pavyko sugriauti, pabrėždama, kad saulės trūkumas gali sukelti kur kas rimtesnių sveikatos problemų nei jos perteklius. Prasidėjus rudens sezonui, kai saulės poveikis sumažėja, daug žmonių renkasi šiltesnius kraštus, siekdami papildyti organizmą taip reikalingu vitaminu D.
Vitaminas D yra itin svarbus žmogaus imuninei sistemai – jis dalyvauja reguliuojant net dvi tūkstančius genų, kurie atsakingi už gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vitamino D trūkumas gali būti glaudžiai susijęs su autoimuninėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, o taip pat – su daugeliu onkologinių ligų formų.
Vitamino D šaltiniai ir svarba
Reikia paminėti, jog net 80 proc. vitamino D organizmas gauna per odą veikiamas saulės ultravioletinių spindulių. Likusi dalis gaunama iš maisto šaltinių, tokių kaip riebioji žuvis, subproduktai ir kiaušinių tryniai. Todėl saikingas buvimas saulėje yra būtinas norint užtikrinti optimalų vitamino D kiekį, kuris padeda apsaugoti nuo įvairių lėtinių ligų bei sustiprina bendrą organizmo atsparumą.
Mitas apie saulės žalą – svarbu saikas
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad daugelis visuomenėje paplitusių rekomendacijų, ypač JAV dermatologų asociacijos, skatina vengti saulės bet kokia kaina. Tačiau istorija ir medicina rodo kitokį vaizdą: jau dar XX a. pradžioje saulės vonios buvo gydymo priemonė sergant tuberkulioze, astma ir kitomis ligomis. Žinoma, tai nereiškia, kad galima neribotai degintis – saikas šiuo atveju yra pats svarbiausias kriterijus.
Gydytoja rekomenduoja nepamiršti, kad pagrindinis tikslas – palaikyti sveiką ir pakankamą vitamino D lygį organizme, kuris teigiamai veikia širdies, kraujagyslių sistemos ir imuniteto funkcijas. Todėl saikingas saulės poveikis yra ne tik naudingas, bet ir būtinas sveikatai.
Statistiniai duomenys apie vitamino D trūkumą Lietuvoje
Statistika rodo, kad Lietuvoje dauguma žmonių turi nepakankamą vitamino D kiekį.
2023 metais tik 26 proc. gyventojų turėjo suboptimalų vitamino D kiekį (30–50 ng/ml), o optimalaus lygio (50–70 ng/ml) pasiekė vos 3 proc. Be to, vitamino D trūkumas yra ypač išreikštas žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais – vasario, kovo ir balandžio mėnesiais šį trūkumą turėjo apie 75–79 proc. gyventojų. Net liepą, kai saulės yra daugiausia, vitamino D pakankamai turėjo tik 39 proc. žmonių.
Vis dėlto, pastaraisiais metais padėtis po truputį gerėja: jei 2012 metais vitamino D trūkumą turėjo apie 86 proc. žmonių, 2023 metais šis rodiklis sumažėjo iki 70 proc. Labai kritinis vitamino D trūkumas (<10 ng/ml) per dešimtmetį sumažėjo nuo 36 proc. iki 3 proc., ir tai yra teigiama tendencija.
Svarbu suprasti, kad saulės poveikis nėra vienareikšmiškai žalingas, o jos poveikis sveikatai labai priklauso nuo dozės ir saiko. Tinkamai subalansuotas buvimas saulėje gali užtikrinti vitamino D poreikį ir apsaugoti nuo įvairių lėtinių ligų bei stiprinti imuninę sistemą.
Apibendrinant, specialistų rekomendacijos ragina vertinti saulės poveikį diferencijuotai — vengti ilgalaikio ir nepagrįsto deginimosi, tačiau ir nesibaiminti natūralios saulės, kuri suteikia gyvybiškai svarbų vitaminą D ir pagerina bendrą sveikatos būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.