Miegas užima apie trečdalį mūsų gyvenimo, o reikšmingą dalį šio laiko praleidžiame sapnuodami. Apskaičiuota, kad žmogus, kurio gyvenimo trukmė siekia apie 73 metus, sapnų pasaulyje praleidžia apie 6 gyvenimo metus. Nuo seniausių laikų žmonės domėjosi, ką reiškia sapnai ir kokią įtaką jie gali turėti mūsų sveikatai. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, jog sapnai gali atspindėti ne tik psichologinę būklę, bet ir smegenų sveikatą. Tai ypač aktualu vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms.
Pastarasis tyrimas atskleidė, kad dažni košmarai gali būti ankstyvasis signalo ženklas, rodantis galimą demencijos išsivystymą. Buvo tiriami sveikatos duomenys, surinkti iš daugiau nei 3000 žmonių, priklausančių skirtingoms amžiaus grupėms – nuo 35 iki 64 metų ir vyresnių nei 79. Tyrimo pradžioje nė vienam iš dalyvių nebuvo diagnozuota demencija, o vėlesni stebėjimai truko 5–9 metus priklausomai nuo grupės.
Dažni košmarai ir smegenų sveikata
Tyrėjai nustatė reikšmingą ryšį tarp košmarų dažnumo ir pažintinių gebėjimų pokyčių ateityje. Vidutinio amžiaus žmonės, kurie kiekvieną savaitę susapnuodavo bent vieną košmarą, per ateinantį dešimtmetį keturis kartus dažniau patyrė pažintinių funkcijų pablogėjimą. Vyresniems žmonėms, kurie dažnai patirdavo košmarus, demencijos diagnozės tikimybė padidėjo du kartus. Įdomu ir tai, kad šis ryšys buvo ryškesnis vyrams – vyresnio amžiaus vyrai, susiduriantys su dažnais košmarais, turėjo net penkis kartus didesnę riziką susirgti demencija, nei moterys, kurių rizika padidėjo tik apie 41 procentą.
Košmarai – priežastis ar simptomas?
Nors šis tyrimas rodo ryšį tarp košmarų ir demencijos, kol kas tiksliai nežinoma, ar košmarai yra demencijos priežastis, ar viena iš jos išraiškų. Nepaisant to, dažni košmarai gali būti ankstyvu įspėjimu apie smegenų funkcijų pokyčius dar prieš pasireiškiant atminties sutrikimams.
Ši išvada atveria galimybę ankstyvai diagnozei – stebėti ne vien tradicinius atminties simptomus, bet ir miego kokybę bei sapnų pobūdį.
Gera žinia yra ta, kad pasikartojančius košmarus galima gydyti. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog efektyvus košmarų gydymas gali sumažinti Alzheimerio ligos metu atsirandančių baltymų kaupimąsi smegenyse. Kai kuriais atvejais po košmarų terapijos pacientų atmintis ir mąstymo įgūdžiai pagerėjo. Tai reiškia, kad tinkamas košmarų gydymas gali prisidėti prie pažintinių funkcijų išsaugojimo ir netgi sulėtinti demencijos progresavimą.
Tolesni tyrimai ir perspektyvos
Tyrimo autorius, Birmingemo universiteto mokslinis bendradarbis Abidemi Otaiku, pabrėžia, kad ateityje bus atliekami tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar jaunų žmonių košmarai taip pat gali būti susiję su padidėjusia demencijos rizika. Be to, planuojama tirti ir kitas sapnų ypatybes, tokias kaip sapnų ryškumas ar jų prisiminimo gebėjimas, kurie galėtų būti papildomi diagnostikos įrankiai. „Tyrimai gali ne tik suteikti naujų galimybių ankstyvai diagnostikai, galbūt ir intervencijai, bet taip pat atskleisti paslaptingo reiškinio, kurį vadiname sapnavimu, prigimtį ir funkciją“, – teigė mokslininkas.
Todėl visiems, ypač vidutinio amžiaus žmonėms, svarbu atkreipti dėmesį į savo miego kokybę ir kartais pasikartojančius košmarus vertinti ne tik kaip nereikšmingą jagštingą reiškinį, bet kaip galimą signalą apie smegenų sveikatą. Ankstyvas problemų atpažinimas gali padėti laiku kreiptis į specialistus ir sulėtinti pažintinių funkcijų nykimą ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.