Per didelis maisto kiekis, ypač kai suvartojame daugiau kalorijų, nei išeikvojame, sukelia ne tik antsvorį, bet ir rimtas sveikatos problemas, kurios dažnai lieka nepastebėtos – viena iš jų yra kepenų suriebėjimas. Nors daugelis įprastai galvoja, jog pagrindinis riebalų kaupimosi vieta yra pilvas, tikroji riebalų „saugykla“ mūsų kūne yra kepenys. Šis gyvybiškai svarbus organas atlieka daugybę svarbių funkcijų, bet kartu jis yra ir pagrindinis energetinių perteklių sandėlis, todėl kepenys dažnai tampa pavojingos būklės auka.
Kepenys – mūsų organizmo medžiagų apykaitos centras
Kepenys atlieka svarbiausias cheminės apykaitos organizme funkcijas – jos paverčia organinių medžiagų perteklių į trigliceridus, kurie vėliau kaupiami kepenų ląstelėse. Mažas riebalų kiekis kepenyse yra natūralus ir nepavojingas. Tačiau kai kepenų riebalų kiekis viršija 5–10 procentų bendros jų masės, diagnozuojama kepenų suriebėjimo liga, gydytojų dažnai vadinama steatoze arba MASLD (metaboline disfunkcija susijusia steatozine kepenų liga).
Didėjanti problema: plinta nematoma kepenų epidemija
Statistika iš tiesų kelia susirūpinimą. Pasaulyje kepenų suriebėjimo liga serga vis daugiau žmonių: JAV – apie ketvirtadalis suaugusiųjų, Australijoje – kas trečias. Lietuvoje antsvorio turinčių asmenų skaičius taip pat sparčiai auga, todėl ir kepenų suriebėjimas tampa aktualia sveikatos problema. Deja, liga jaunėja – net vaikams nustatomas kepenų suriebėjimas, o dėl jų vystymosi skaičius per pastaruosius du dešimtmečius išaugo dvigubai.
Pagrindiniai rizikos veiksniai ir komplikacijos
Dažniausi priežastiniai veiksniai yra antsvoris (ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje), 2-ojo tipo cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio lygis ir insulino atsparumas. Taip pat įtaką gali turėti policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės funkcijos sutrikimai ar tam tikri medikamentai. Svarbu paminėti, kad kepenų suriebėjimas gali komplikuotis ir nėštumo metu, pavyzdžiui, padidindamas gestacinio diabeto, preeklampsijos ir priešlaikinio gimdymo riziką.
Didžiausia grėsmė – širdies ir kraujagyslių ligos
Įdomus paradoksas yra tas, kad nors kepenų suriebėjimas tiesiogiai susijęs su kepenų funkcijų sutrikimais, daugiausia mirčių, susijusių su šia liga, įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų – infarktų ir insultų. Steatoze sergantys pacientai dėl nutukimo ir metabolinių sutrikimų dažnai patenka į širdies ligų rizikos grupę. Liga paprastai pasižymi besimptome eiga pradiniuose etapuose, todėl ją sunku diagnozuoti anksti, o gydymas dideliu mastu priklauso nuo gyvenimo būdo pokyčių.
Gyvenimo būdo pokyčiai – vienintelis efektyvus gydymas
Nėra stebuklingų vaistų ar piliulių, galinčių visiškai išgydyti kepenų suriebėjimą. Tačiau gydytojai vieningai sako, kad liga gali būti sustabdyta ar savo eiga sulėtinama laikantis sveikos gyvensenos principų. Pirmiausia rekomenduojama mažinti kūno svorį, reguliariai sportuoti, visiškai atsisakyti alkoholio bei rinktis subalansuotą maistą, turintį mažai sočiųjų riebalų ir cukraus. Toks gyvenimo būdas ne tik gerina kepenų būklę, bet ir apsaugo nuo kitų rimtų ligų – cukrinio diabeto, širdies bei kraujagyslių ligų.
Visuomenės švietimas ir ankstyva diagnostika yra būtini žingsniai, siekiant sumažinti kepenų suriebėjimo ligos žalą ir užkirsti kelią jos progresui. Rūpinimasis savo sveikata yra būtinas – tik tokiu būdu galime išvengti rimtų komplikacijų ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.