Artėjantis gripo sezonas kelia daug klausimų visuomenei, ypač susijusių su prevencija ir efektyviu pasiruošimu. Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Kristina Mockienė dalijasi svarbia informacija, kada geriausia pradėti ruoštis ir kaip apsisaugoti nuo šios sezoninės virusinės ligos.
Gripą sukelia sudėtingas virusų tipų margumynas
Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia keli virusų tipai, dažniausiai A ir B. Šeimos gydytoja paaiškina, kad Gripo A virusai gali daugintis tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmuose, įskaitant paukščius bei kiaules. Tokia unikali viruso biologija lemia jo greitą mutaciją, todėl ši rūšis kelia didžiausią riziką platų mastą turinčioms epidemijoms ar net pandemijoms. Tuo tarpu Gripo B virusas nėra toks pavojingas globaliai, tačiau dažnai sukelia lokalias epidemijas.
Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos statistika, kasmet gripu suserga apie milijardą žmonių visame pasaulyje, o Lietuvoje šis skaičius sudaro apie 5–10 % gyventojų. Tačiau oficialūs diagnozuoti atvejai – apie 40 tūkstančių per metus – gali neatspindėti tikros situacijos dėl nepilno diagnozavimo ir pranešimų.
Gripas – rimta grėsmė sveikatai, ypač rizikos grupėms
Ši virusinė infekcija pasireiškia staiga pakilusia kūno temperatūra, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmais bei bendru silpnumu. Gripas yra ypač pavojingas dėl galimų komplikacijų – plaučių uždegimo, miokardito, encefalito ar meningito, kurie gali būti net sunkesni už pačią infekciją. Kristina Mockienė pabrėžia, kad tam tikros žmonių grupės ypač jautrios šiam virusui ir rizikuoja sunkia ligos eiga bei mirtimi. Tai yra vaikai iki 5 metų, vyresni nei 65 metų asmenys, nėščiosios bei sergantieji lėtinėmis ligomis arba turintys susilpnėjusią imuninę sistemą.
Vaikai pasižymi nevisiškai susiformavusiu imunitetu, todėl gripo protrūkiai ugdymo įstaigose yra dažni ir lengvai plintantys. Nėštumo metu vykstantys pokyčiai slopina imuninę sistemą, todėl infekcija gali daryti didelę įtaką tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.
Kaip plinta gripas ir kokie svarbūs yra teisingi elgesio įpročiai?
Gripas plinta oro lašeliniu būdu – viruso dalelės sklinda čiaudint, kosint ar kalbant. Užsikrėtimas įvyksta įkvėpus viruso turinčius lašelius arba palietus užterštus paviršius ir vėliau liečiant veidą. Svarbu atkreipti dėmesį į rankų higieną, nes tai yra pagrindinė užteršimo priemonė.
Ligos eiga labai priklauso nuo asmens fizinės būklės, mitybos, pailsėjimo bei imuniteto. Sveikai gyvenantys, pailsėję žmonės gripą dažniausiai išgyvena lengviau. Tuo tarpu pervargę, nepakankamai ilsėjęsi ar darbo neatsisakę sergantys žmonės rizikuoja ilgiau sirgti ir patirti rimtesnių komplikacijų.
Kaip pasirūpinti, kad gydymas būtų efektyvus?
Susirgus gripu būtina leisti organizmui ilsėtis, vengti darbo ar mokyklos, įvairių fizinių krūvių. Gydytoja akcentuoja, kad dar viena dažna klaida yra netinkamas vaistų nuo karščiavimo vartojimas – per mažos dozės negali sumažinti temperatūros, o per didelės gali pakenkti kepenims ir inkstams. Vaistų dozes svarbu parinkti pagal kūno svorį, ypač vaikams. Be to, labai svarbu gerti daug skysčių – bent 2,5–3 litrus per dieną, kad išvengtume dehidratacijos ir palengvintume gleivių pasišalinimą bei sumažintume nemalonius simptomus.
Prevencija: kada ir kaip skiepytis nuo gripo?
Efektyviausia priemonė nuo gripo yra skiepai, kurie nepanaikina ligos tikimybės, bet ženkliai sumažina komplikacijų riziką ir mirties tikimybę. Šeimos gydytoja rekomenduoja skiepytis kasmet, ypač spalio ir lapkričio mėnesiais, tačiau vakcinacija naudinga ir vėliau. Imunitetas nuo vakcinos susiformuoja per maždaug 2 savaites. Pirmą kartą skiepijant vaiką iki 9 metų yra rekomenduojamos dvi dozės, todėl šios vakcinacijos planavimas turėtų būti vykdomas irgi atidžiai.
Be vakcinacijos, svarbios ir higienos priemonės: dažnas rankų plovimas, burnos prisidengimas čiaudint, patalpų vėdinimas bei paviršių drėgnas valymas sumažina viruso plitimo riziką. Serga infekcinių ligų metu svarbu vengti didelių susibūrimų, o ypač naudinga dėvėti vienkartines kaukes viešose vietose, įskaitant gydymo įstaigas.
Ką reikėtų daryti, norint stiprinti imunitetą?
Siekiant sumažinti gripo tikimybę, svarbu gyventi sveikai: užtikrinti kokybišką miegą, subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą bei daugiau laiko praleisti gryname ore. Streso mažinimas taip pat svarbus imuninės sistemos stiprinimui. Papildų, tokių kaip vitaminų C ir D, cinko, omega-3 riebalų rūgščių vartojimas gali palaikyti organizmą, tačiau jie neatstos sveikos gyvensenos svarbos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.