Daugelis žmonių patiria staigius prabudimus nakties metu, tačiau intriguojantis faktas yra tai, kad apie trečdalis žmonių prabunda tuo pačiu metu – dažniausiai tarp 3 ir 4 valandos ryto. Be to, dauguma jų jaučia ne tik prabudimą, bet ir žvalumą, todėl dažnai būna sunku sugrįžti atgal į miegą. Mokslininkai, analizuodami šį reiškinį, atskleidė, jog už to slypi ne vien atsitiktinumas, o sudėtingos biologinės ir psichologinės priežastys.
Naktiniai prabudimai ir jų ryšys su stresu
Svinburno technologijos universiteto Psichikos sveikatos centro direktorius Gregas Murėjus teigia, jog stresas, nors tiesiogiai neprisideda prie prabudimų skaičiaus padidėjimo, daro juos sąmoningesnius. Tai reiškia, kad žmonės gali prabusti dėl net ir nedidelio stimuliatoriaus ir išlikti budrūs. Dažniausiai tokie prabudimai susiję su negatyvių naujienų skaitymu ar emocine įtampa prieš miegą, kuri aktyvina smegenis ir trukdo giliau atsipalaiduoti.
Be streso, naktinius prabudimus gali lemti netinkama dienotvarkė, pavyzdžiui, nevienodos miego valandos, fizinio aktyvumo trūkumas ar aplinkos veiksniai, tokie kaip prastas oro cirkuliavimas miegamajame. Visa tai neigiamai veikia miego kokybę ir skatina žmogų pabusti nakties metu.
Miego fazės ir biologiniai procesai
Mokslininkai paaiškina, kad mūsų miegas susideda iš skirtingų fazių – greito akių judesio (REM) ir ne greito akių judesio (NREM) miego. Šios fazės cikliškai keičiasi visos nakties metu. Remiantis Ohajo valstijos Wexnerio medicinos centro duomenimis, artėjant rytui REM miego fazės laikas ilgėja, o miegas tampa paviršutiniškas, todėl yra didesnė tikimybė prabusti.
Be to, dauguma žmonių įprastai eina miegoti apie 23 val., todėl anot specialistų, maždaug 3–4 val. nakties keliamasi iš REM ar net NREM miego fazės, kuomet organizmas jau pasiruošęs pabusti. Toks biologinis ritmas yra natūralus ir susijęs su žmogaus cirkadiniais ritmais.
Be to, toks prabudimas gali būti susijęs su nerimą keliančiais sapnais, kuriuos patvirtina Bayloro universiteto psichologijos ir neuromokslų docentas Maiklas Skulinas, nors tai nebūtinai yra košmarai.
Šie sapnai gali būti emocinės būklės atspindys, todėl prabudusieji jaučia nerimą ar žvalumą.
Kaip sumažinti naktinius prabudimus?
Miego ekspertai pateikia kelis skatintinus patarimus, kurie gali padėti sumažinti naktinius prabudimus ir pagerinti miego kokybę. Visų pirma, patariama laikytis pastovaus miego režimo – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Tokio režimo laikymasis padeda smegenims prisitaikyti prie natūralaus ritmo, todėl miegas tampa gilesnis ir ramus.
Taip pat rekomenduojamas fizinis aktyvumas dienos metu ir ryškios saulės šviesos gavimas, kurie teigiamai veiksmingai reguliuoja cirkadinius ritmus ir užtikrina, kad dienos metu smegenys būna žvalios, o miego metu – poilsio būsenoje.
Kitas svarbus patarimas – prieš miegą vengti skaityti neigiamas naujienas ar varginančias temas, nes tai stimuliuoja nervų sistemą ir sunkina sąmonės atsipalaidavimą. Vietoj to rekomenduojama susidaryti būsimos dienos darbų planą, kuris padės sumažinti nerimą ir išvalys mintis, užtikrindamas ramaus miego sąlygas.
Miego ir smegenų veikla
Daugelis klaidingai mano, kad miego metu smegenys visiškai išjungtos. Tiesa ta, kad smegenys vis dar aktyviai dirba, ypač REM fazėje, kai vyksta sapnavimas. Šiuo metu smegenys apdoroja informaciją, analizuoja patirtis ir tvarko emocinę būseną. Todėl miegas yra itin svarbus ne tik poilsiui, bet ir psichinei sveikatai bei kasdieniam funkcionavimui.
Apibendrinant, naktiniai prabudimai tuo pačiu metu yra susiję su sudėtingais biologiniais procesais, psichologiniu streso lygiu ir miego režimu. Žinodami šiuos ryšius, galime geriau suprasti savo miego įpročius ir imtis priemonių, kurios padės miegoti ramiau ir sveikiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.