Insultas, viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, vis dažniau nustatomas ir jaunesnio amžiaus žmonėms. Dažniausiai insultą lemia nenormaliai aukštas kraujospūdis, tačiau daugumą rizikos veiksnių galima veiksmingai kontroliuoti. Vienas tokių – alkoholio vartojimas, kuris, kaip rodo naujausi moksliniai tyrimai, gali padidinti insulto riziką net 35 procentais. Todėl svarbu kuo greičiau peržiūrėti savo mitybos ir gyvenimo įpročius bei sumažinti alkoholio suvartojimą.
Alkoholis ir insulto rizika: moksliniai faktai
Jungtinės Karalystės ir Kinijos mokslininkų bendradarbiavimu atliktas didelis genetinis tyrimas, publikuotas žurnale „The Lancet“, apėmė net 500 tūkstančių Kinijos gyventojų per dešimties metų stebėjimą. Tyrimas patvirtino, kad net lengvas arba vidutinis alkoholio vartojimas reikšmingai didina kraujospūdį ir insulto riziką. Pavyzdžiui, kasdien išgėrus pusę butelio vyno, bendras insulto rizikos padidėjimas siekia apie 38 procentus.
Statistiniai duomenys rodo, kad jei 100 žmonių, kurie niekada nevartojo alkoholio, pradėtų reguliariai gerti po vieną ar dvi taures, atsirastų papildomi du insulto atvejai. Tai rodo, kad net vidutinės alkoholio dozės nėra saugios ir gali prisidėti prie insulto paplitimo visuomenėje.
Kaip alkoholis veikia organizmą ir kodėl didina insulto pavojų?
Alkoholis turi daugybę neigiamų poveikių organizmui, kurie gali sąlygoti insulto išsivystymą. Pirma, jis tiesiogiai didina kraujospūdį – svarbiausią insulto rizikos veiksnį. Antra, reguliarius alkoholio vartojimas skatina svorio augimą ir diabetą, kurie taip pat didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Trečia, alkoholis žaloja kepenis, trukdo jų funkcijoms, o tai gali sutrikdyti kraujo krešėjimo procesus. Galiausiai, alkoholio vartojimas padidina prieširdžių virpėjimo riziką – širdies ritmo sutrikimą, kuris didina insulto pavojų.
Mitas apie „sveiką“ alkoholio kiekį
Anksčiau buvo manyta, kad nedidelis alkoholinio gėrimo kiekis, ypač vyno ar alaus, gali turėti apsauginį poveikį širdies kraujagyslių ligoms. Tačiau šiuo metu prieinami tyrimai neranda įrodymų, patvirtinančių šį teigiamą efektą.
Oksfordo universiteto profesorius Richardas Peto, vienas pagrindinių tyrimo autorių, aiškiai teigia: „Teiginiai, kad vynas ir alus turi stebuklingą apsauginį poveikį, nepasitvirtina.“ Tai reiškia, kad nei vienas alkoholio kiekis negali būti laikomas visiškai saugiu širdies ir smegenų sveikatai.
Ką daryti, norint sumažinti insulto riziką?
Pirmiausia, svarbu atsisakyti arba ženkliai sumažinti alkoholio vartojimą. Net vidutinės dozės turi realią grėsmę insultui, todėl geriausia visiškai nutraukti alkoholinių gėrimų vartojimą arba bent jau apriboti juos iki minimumo. Be to, būtina reguliariai kontroliuoti kraujospūdį, laikytis sveikos mitybos principų, fizinio aktyvumo ir, prireikus, naudoti gydytojo paskirtus vaistus kraujospūdžiui reguliuoti.
Atkreipkite dėmesį į savo gyvenimo būdą ir tikrinkite reguliariai sveikatą. Skatinant pacientų informuotumą apie alkoholio žalingą poveikį ir prisidedant prie sveikų pasirinkimų, galime reikšmingai sumažinti insulto atvejų skaičių ir pagerinti visuomenės sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.