Ypač perdirbtas maistas šiuolaikinėje mityboje užima vis didesnę dalį, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jo vartojimas susijęs su rimtomis sveikatos problemomis. Remiantis neseniai paskelbta didžiulės apimties tyrimų apžvalga, ši maisto rūšis didina riziką susirgti ne tik antsvoriu ar diabetu, bet ir įvairiomis širdies bei kraujagyslių ligomis, vėžiu, psichikos sveikatos sutrikimais bei gerokai trumpina gyvenimo trukmę.
Kas yra ypač perdirbtas maistas?
Ypač perdirbtas maistas (angl. Ultra-processed foods, UPF) apima gausybę produktų, kuriems būdingas stiprus pramoninis apdorojimas, o sudėtyje yra daugybė skonio stipriklių, maistinių dažiklių, emulsiklių, papildomo cukraus ir druskos. Priskiriami tokie produktai kaip sausi pusryčių dribsniai, baltyminiai batonėliai, greitojo maisto restoranų patiekalai, pavyzdžiui, gruzdintos bulvytės, mėsainiai ar dešrainiai.
Netikėta ir didžiulė žala sveikatai
Tyrimo metu, kuriame dalyvavo beveik 10 milijonų žmonių, nustatyta tiesioginė ir reikšminga 32 skirtingų sveikatos sutrikimų sąsaja su UPF vartojimu. Tai apima ne tik padidėjusią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar vėžiu, bet ir psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nerimo bei depresijos atvejus, taip pat kvėpavimo takų ligas ar virškinamojo trakto sutrikimus. Įdomu, kad gausesnis UPF vartojimas net gali padidinti mirčių nuo širdies ligų riziką net iki 50 proc.
Mechanizmai ir priežastys
Ypač perdirbto maisto produktų žala kyla dėl jų prastos maistinės vertės – didelio sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekio bei mažo vitaminų ir maistinių skaidulų kiekio. Be to, šie produktai dažnai yra itin patrauklūs skonio receptoriams, skatina pernelyg didelį vartojimą ir mitybos balansą sutrikdo. Kaip teigia ekspertai, tokio maisto vartojimas ne tik įtakoja organų sistemos veiklą, bet ir gali turėti įtakos elgesiui bei psichikos sveikatai.
Kas laukia ateityje?
Aptartas tyrimas akcentuoja, kad būtina imtis griežtesnių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, siekiant sumažinti ypač perdirbto maisto vartojimą.
Vienas iš siūlymų – įvesti aiškias maistinių medžiagų etiketes, ypač greitojo maisto restoranuose ir užkandinėse, kurios nurodytų kalorijų kiekį ir sudėtį. Tai galėtų paskatinti sąmoningesnius vartotojų pasirinkimus ir sumažintų su tokia mityba susijusių ligų naštą. Taip pat svarstoma apie tarptautines konvencijas, panašias į tabako reguliavimą, kurios būtų skirtos ypač perdirbto maisto produktų vartojimo mažinimui.
Įsivertinus iššūkius, kuriuos kelia ypač perdirbtas maistas, svarbu priminti, kad subalansuota ir natūrali mityba yra raktas į ilgalaikę sveikatą. Valgyti daugiau šviežių daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir mažiau perdirbtų gaminių – galimybė apsaugoti savo organizmą nuo įsisenėjusių ligų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.