Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirčių priežastimi, o pastarųjų metų statistika rodo, kad situacija negerėja. 2020 metais šių ligų aukomis tapo net 22 940 žmonių, tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Nepaisant plataus dėmesio ir vykdomų prevencinių programų, susirūpinimas dėl širdies sveikatos išlieka itin aktualus.
Genetika ir jos vaidmuo širdies ligų rizikoje
Viena svarbiausių diskusijų medicinos bendruomenėje yra genetinės predispozicijos įtaka širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas pabrėžia, kad genetika iš tiesų yra reikšmingas rizikos veiksnys – jos įtaka gali lemti didesnę tikimybę susirgti ankstyva išemine širdies liga ar patirti staigų infarktą. Medikų praktikoje itin svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje buvo jaunesnių nei 50 metų amžiaus pacientų, kurie mirė dėl širdies ligų. Teigiamas atsakymas į šį klausimą leidžia gydytojams priskirti pacientą aukštos rizikos grupei.
Gyvenimo būdo veiksniai ir jų reikšmė
Tačiau genetika yra tik viena medalio pusė. Gyvenimo būdas – mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai – kartu su genetika formuoja bendrą rizikos profilį. Padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, nutukimas bei aukštas cholesterolio kiekis kraujyje ženkliai didina širdies ligų tikimybę. Ankstyva problema gali būti ir tokių kūno siunčiamų signalų ignoravimas, kaip skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu ar fizinio krūvio netoleravimas, kurie rodo besivystančią širdies ligą ir reikalauja ne tik profilaktikos, bet ir profesionalaus gydymo.
Prevencija ir gydymas – raktas į ilgesnį gyvenimą
Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, tačiau ji nėra išimtis, į kurią reikia kreipti dėmesį tik sulaukus vidutinio amžiaus. Reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją, savo sveikatos rodiklių žinojimas ir stebėjimas yra neatsiejama sveikatos priežiūros dalis. Kardiologas Karolis Bumblauskas teigia, kad sąmoningas požiūris į rizikos veiksnius ir jų koregavimas – pagrindinis būdas apsisaugoti nuo širdies ligų.
Svarbiausi nekoreguojami veiksniai yra tokie kaip lytis, amžius ir genetika, tačiau daugeliu kitų, pavyzdžiui, rūkymo, padidėjusio kraujospūdžio, diabeto ar antsvorio, galima ir būtina rūpintis.
Jeigu gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, nesugeba normalizuoti cholesterolio, taikomas medikamentinis gydymas statinais, kuris moksliniais tyrimais įrodė savo efektyvumą mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Gydytojas pabrėžia, jog ilgalaikis vaistų vartojimas mažina aterosklerozės plokštelių plyšimo ir trombų susidarymo riziką, kas yra pagrindinės infarkto ir insulto priežastys.
Kūno signalų svarba ir atsakomybė už sveikatą
Pagaliau, kardiologas primena, kad kūno siunčiami signalai yra gyvybiškai svarbūs ir jų negalima ignoruoti. Padidėjęs kraujospūdis, pasireiškiantis galvos svaigimu, dusuliu ar širdies plakimu, ir fizinio krūvio metu atsirandantis skausmas krūtinėje – tai rimti įspėjamieji ženklai, kurie reikalauja neatidėliotino kreipimosi į specialistus. Atsakingas ir sąmoningas požiūris į savo sveikatą, reguliarūs tyrimai ir savalaikis gydymas gali ne tik padidinti gyvenimo trukmę, bet ir ženkliai pagerinti jos kokybę.
Kardiologas K. Bumblauskas pasidalino mintimi, jog mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali pridėti arba atimti net 15 gyvenimo metų, o ši žinia turėtų būti stiprus motyvas visiems rūpintis savo širdies sveikata jau šiandien.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.