Vienas iš žinomiausių Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ gydytojų yra intervencinė kardiologė ir I kardiologijos skyriaus vedėja Dalia Jarašūnienė, kuri daugiau nei tris dešimtmečius skiria savo laiką bei energiją pajūrio gyventojų sveikatai. Jos profesinė kelionė – tai istorija apie atsidavimą, nuolatinį tobulėjimą ir pasiaukojimą medicinai „be atlygio“, kai tais laikais į algas beveik nebuvo kreipiama dėmesio.
Darbo pradžia ir profesionalumo užuomazgos
Dalia prisimena, kad jos darbo pradžioje Klaipėdos kardiologijos specialistai turėjo išmanyti visą gydymo procesą nuo paciento konsultacijos iki operacinio stalo, kas buvo iššūkis, bet tuo pačiu ir privalumas. Tokia sistema skatino rezidentus rinktis Klaipėdą kaip medicinos pažinimo vietą. Dalia šmaikščiai vadino pajūrį „Vakarais“ ir pabrėžė, kad orientacija į gerus tarpusavio santykius su kolegomis ir pacientais buvo jos didelis variklis ir motyvacijos šaltinis.
Asmeninės gyvenimo ir profesinės karjeros pradžios istorijos
Gydytojos pasirinkimas medicinoje nebuvo atsitiktinis – tai tarsi užkoduota šeimoje, nors jos tėvo svajonė tapti gydytoju taip ir neišsipildė dėl sovietinių laikų kliūčių. Nepaisant to, šeima visada buvo susijusi su sveikata: tėvas domėjosi medicinos žiniomis, o Dalia su džiaugsmu prisimena, kaip vaikystėje karpdavo baltus chalatus, simbolizuojančius gydytojo profesiją, kuri visada buvo jos svajonė. Į medicinos studijas ji įstojo iš pirmo karto ir nuo 1990 metų pradėjo savo profesinį kelią.
Intervencinės kardiologijos iššūkiai ir moterų pozicija
Įsimintinas savo karjeros etapas – mokslai ir praktika Vilniuje (Santaros klinikose), kur Dalia įgijo intervencinės kardiologijos specializaciją. Tais laikais Lietuvoje moterų šioje srityje beveik nebuvo, todėl gydytoja ne tik mokėsi, bet ir buvo lyg testuojama, reikėjo įrodyti savo kompetenciją tarp vyrų kolegų. Ji atvirauja, kad reikėjo drąsos ir ryžto išlaikyti savo poziciją šioje vyriškoje srityje, o jos patirtis rodo, kokia svarbi yra savianalizė ir tikėjimas savimi.
Kardiologijos skyrių kūrimas ir technologiniai pokyčiai
Klaipėdos kardiologijos klinika vystėsi iš pirmųjų balioninės kraujagyslių plėtimo procedūrų, kai gydytojai turėjo labai ribotas galimybes, iki pažangių stentų ir modernių intervencinių technologijų. Ankščiau pacientai net patys turėjo pirkti stentus, o dabar valstybė finansuoja modernią aparatūrą, kuri leidžia atlikti sudėtingas ir gyvybiškai svarbias procedūras. Tai ženkliai pakeitė gydymo kokybę ir pacientų galimybes.
Vadovavimo patirtys ir kolegų santykiai
Po 20 metų vadovavimo kardiologijos klinikai Dalia nusprendė pusmetį užleisti vietą jaunajam kolegai, tikėdamasi komandos atsinaujinimo ir naujų idėjų. Tuo pačiu ji liko aktyvia gydytoja ir tiki, kad tik skaitydami ir bendradarbiaudami patyrę specialistai su jaunimu gali pasiekti geriausių rezultatų. Jos įsitikinimu, geri tarpusavio santykiai yra svarbus sėkmės veiksnys medicinoje.
Pokyčiai gydytojų ir pacientų santykiuose
Pasaulis keičiasi, ir medicina taip pat – įvedus mokslinę metodologiją, pacientai dažniau laikomi paslaugų gavėjais, o gydytojai kartais jaučiasi lyg paslaugų teikėjais, o ne menininkais, kurie sukuria individualų gydymo planą. Dalia pabrėžia, kad būtinas dialogas su pacientu, kuris leidžia geriau suprasti jo unikalumą ir rizikas. Ji palinkėjo, kad gydytojai ir pacientai kartu kurtų gyvenimo paveikslą, įtraukdami į jį daugiau kūrybiškumo bei atjautos.
Pacientų dėkingumo kultūra ir pasitikėjimo atgimimas
Medikų darbe Dalia pastebi pokyčius pacientų dėkingumo išraiškose: jei anksčiau buvo įprasta skleisti simbolines padėkas ar net dalytis žuvimi, dabar geriausia vertė tam medikui – nuoširdus žodis „ačiū“. Taip pat pasikeitė ir pasitikėjimas medikais, nors dar yra iššūkių po sovietinių laikų, kai pacientai turėjo abejonių dėl gydymo kokybės. Dalia pataria gydytojams įsivaizduoti, kad jų pacientai yra jų šeimos nariai – tai leidžia išlaikyti nuoširdumą ir rūpestį.
Kardiologų trūkumas ir sveikatos sistemos iššūkiai
Didžiausias iššūkis – širdies ligų paplitimas Lietuvoje ir pacientų eilės pas kardiologus. Dalia aiškina, kad problema daugialypė: didelė populiacijos dalis serga, bet šeimos gydytojai yra nuvertinami, pacientai dažnai ateina tiesiai pas specialistus, dažnai nepagrįstai. Todėl būtina didinti šeimos gydytojų vaidmenį ir gerinti pacientų nusiskundimų filtravimą siekiant racionaliau panaudoti kardiologų resursus bei sutrumpinti laukimo laikus.
Širdies ligų paplitimas Lietuvoje – priežastys ir prevencija
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena iš pagrindinių mirčių priežasčių ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad statistika gali būti iškreipta, nes mirčių priežastys koduojamos pagal tam tikrus standartus, dėl to gali atrodyti, kad širdies ligos atsakingos už daugumą mirčių, nors tikroji priežastis – komplexinė. Svarbiausia yra ne tik vaistai, bet ir sveika gyvensena: fizinis aktyvumas, sveika mityba, rūkymo atsisakymas ir streso valdymas.
Jūra kaip sveikatos šaltinis
Nors stebuklų pajūris galbūt ir nesukuria, Palangoje pastebėta šiek tiek ilgesnė gyvenimo trukmė, kas gali būti susiję su čia vyraujančiu gyvenimo būdu ar klimatu. Skatindama žmones aktyviau gyventi, gydytoja juokauja, kad kviečia visus gyventi pajūryje, nes tai gali padėti išlaikyti geresnę sveikatą.
Šeimos tradicija medicinoje
Ir toliau medisinas pažįsta Dalios šeimą – jos vyras yra kraujagyslių chirurgas, o abu sūnūs – gydytojai: vienas kardiologas elektrofiziologas, kitas radiologas. Taip pat ir marčios yra medikės. Šeimos tradicija ir profesinis paveldas – tai papildoma motyvacija garsinti medicinos vertę ir siekti geriausių rezultatų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.